NATO sąjungininkų karių Lietuvoje gerovės indekso sukūrimas

Problema

NATO sąjungininkų karių buvimas Lietuvoje yra svarbus Lietuvos atgrasymo politikos elementas. Lietuvoje nuolatos, rotaciniu pagrindu, yra dislokuoti daugiau nei 2500 sąjungininkų karių: NATO oro policijos misija, NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, NATO pajėgų integravimo vienetas Lietuvoje, JAV batalionai Lietuvoje ir Lietuvai paskirta Vokietijos brigados dalis. Lietuvoje sąjungininkų kariai yra dislokuojami ne tik NATO įsipareigojimų bet ir dvišaliu pagrindu. Naujausias Lietuvos dvišalis įsipareigojimas pasiektas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje iki 2027. Visos šios sąjungininkų pajėgos prisideda prie misijos stiprinti NATO rytinį flangą ir kartu su Lietuvos pajėgomis užtikrinti valstybės ir Aljanso saugumą.

Lietuva, kaip sąjungininkų pajėgų priimančioji šalis, siekia suteikti kuo geresnes gyvenimo bei tarnybos sąlygas atvykstantiems ir čia jau tarnaujantiems sąjungininkų kariams. Priimančios šalies paramai (PŠP) Lietuva kasmet skiria 5–10 proc. visų gynybos išlaidų. Investicijos į PŠP teikti skirtą infrastruktūrą taip pat įvardinamos tarp svarbiausių Krašto apsaugos ministerijos prioritetų. Siekiant stiprinti NATO karių buvimą Lietuvoje, ruošiamasi ir toliau investuoti į kariams reikalingą infrastruktūrą, treniravimosi zonas, reikalingos įrangos pirkimus ir paslaugų teikimą.

Lietuvai aktyviai investuojant į PŠP ir ruošiantis priimti Vokietijos brigados karius Lietuvoje, aktualu tirti, kaip Lietuvoje jau dislokuoti sąjungininkų kariai vertina priimančiosios šalies paramą (infrastruktūrą, treniravimosi sąlygas, t.t.) ir  civilinius poreikius (integraciją, kultūrą, laisvalaikį, t. t.). Kitaip tariant, tirti tiek karinius, tiek civilinius gyvenimo Lietuvoje elementus.

Šiuo metu neturime apibendrinto tyrimo, apimančio skirtingų NATO sąjungininkų pajėgų karių gerovės Lietuvoje vertinimą. Trūksta apibendrintų duomenų apie Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų karių pasitenkinimą suteikiamomis gyvenimo sąlygomis, ypač mažai duomenų apie civilinius gyvenimo elementus. Tyrimo rezultatai įgalins įsivertinti Lietuvos, kaip priimančiosios šalies, patrauklumą sąjungininkų kariams. Atliktas tyrimas leis įvardyti Lietuvoje esančias gerąsias PŠP praktikas bei galės būti panaudojamas siekiant kurti palankesnes sąlygas sąjungininkų pajėgoms taip skatinant Lietuvai svarbią sąjungininkų paramą atgrasymo ir saugumo srityse.

Projektas taip pat galėtų tapti atspirtimi panašiems krašto apsaugos sistemos tyrimams ateityje, nustačius poreikį, ir toliau periodiškai vertinti sąjungininkų karių Lietuvoje gerovės indeksą ir jo pokyčius.

Tikslas

Projekto tikslas – sukurti Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų karių gerovės indeksą kaip įrankį, padėsiantį įvertinti ir karinius (tarnybinius), ir civilinius sąjungininkų karių Lietuvoje poreikius.

Dalyviai

2024/25

Paulė Baziukaitė