Vyriausybės kanceliarija

Valstybės nuosavybės funkcijų stiprinimas

2017 m. kovo 12 d. - 2017 m. rugsėjo 5 d.

Problema

Valstybės valdomų įmonių grąža nėra patenkinama. Valstybės kontrolė tai patvirtina ir identifikuoja iššūkius ne vien VVĮ srityje (ataskaita), tačiau taip pat ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių (ataskaita) bei viešųjų įstaigų (ataskaita), kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, atvejais. Tuo pačiu metu, nėra dvejonių, kad iš šių sričių didžiausios pažangos pasiekta VVĮ srityje, didžiąja dalimi – siekiant tapti EBPO šalimi nare.

82 procentus visų valstybei sumokėtų dividendų sudarė vienos įmonės dividendai, o normalizuota kapitalo grąža siekė kiek daugiau nei 4 procentus – 5 procentiniais punktais mažiau nei įmonių vidurkis Lietuvoje. Kodėl didelė įmonių dalis išlieka demonstruojančia nepatenkinamus rezultatus?

Norime, kad įmonės veiktų pelningai – neštų grąžą biudžetui, efektyviai – teikiamos paslaugos kainuotų įmanomai mažiau (pvz. elektros energija), bei kokybiškai – teiktų paslaugas tinkamai (pvz. užtikrinant elektros energijos tiekimo stabilumą). Tačiau tai yra rezultatai, kokios iniciatyvos juos formuoja?

Kaip kad pateikiama grafike žemiau – tikslus (rezulatus) galėtume perskirstyti į pagrindinius iššūkius su kuriais suduria įmonės ir jų valdymo organai – valdybos ir vadovai.

Įsivaizduokime miesto autobusų susisiekimo įmonę. Pajamos generuojamos parduodant transporto bilietus, o klientai nori mokėti kuo mažiau. Šie klientai išrenka atstovus, kurių galiose (pvz. esant akcininku) yra galimybė veikti transporto kainas (turint teisę kainą nustatyti vienašališkai ar daryti įtaką valdyboms arba rinkos reguliatoriui). Derybinės galios atsvaros, siekiant adekvačių pajamų įmonei ir veiklos tvarumo, valdyba įprastai neturi. Kitas aspektas sąnaudos – atsižvelgiant į keleivių kiekį naktinis transportas yra neapsimokantis, tačiau analogiškai pajamų ribojimui, gali būti nuspręsta, kad ir naktimis, bent kas pusę valandos, nurodytais maršrutais susisiekimas turi būti užtikrinamas. Taip nutarus akcininkui – valdybos (jei tokia yra) galimybė nesutikti – abejotina. Galiausiai – kainos ir kokybės santykis. Ar norima važinėti kuo naujesniais autobusais? Taip. Ar tikrai galime sau tai leisti? Dažniausiai įvertinama tik paviršutiniškai.

Ir šioms problemoms spręsti – reikalinga tinkama atsvara, užtikrinanti ir padedanti siekti įmonių grąžos, efektyvumo ir paslaugų kokybės: turi būti stiprinamas koordinacinis centras.

Kartu turi būti peržiūrima kokias funkcijas turėtų vykdyti valstybė ir kokios tam tinkamos formos: ar tam tikros funkcijos turi būti vykdomos įmonių, ar viešųjų įstaigų, ar biudžetinių įstaigų, ar, galbūt, apskritai nevykdomos. Tik apibrėžus aiškius pasirinkimo kriterijus bus galima išgryninti lūkesčius ir tinkamai koordinuoti jų pasiekimą ir viršijimą.

Tikslas

Sustiprinti valstybės nuosavybės funkciją, sukuriant aiškesnį nuosavybės pagrindimo ir optimalios nuosavybės formos pasirinkimo modelį bei sustiprinant valstybės VVĮ srities nuosavybės politikos įgyvendinimą koordinuojančią instituciją.