Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Sveikatos apsaugos ministerija

Sveikatos duomenų prieinamumas

2020 m. rugsėjo 7 d. - 2021 m. kovo 5 d.

Problema

Šiuo metu Lietuvoje per mėnesį sukaupiama 3,5 mln. elektroninių klinikinių dokumentų. Pavyzdžiui, per 2019 metus į Nacionalinę medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų informacinę sistemą buvo pateikta apie 1,8 mln. diagnostinių tyrimų, o iki 2020 m. ši saugykla turėjo sukaupusi apie 4 mln. diagnostinių tyrimų.  Šių duomenų pirminis surinkimo tikslas yra pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, sveikatos sistemos administravimas, moksliniai tyrimai ir kt.

Surinktų sveikatos duomenų tolesnis naudojimas kitiems tikslams yra laikomas antriniu naudojimu. Antrinis sveikatos duomenų naudojimas padeda efektyviau tirti ligas ir ieškoti jų gydymo būdų, užtikrinti aukštesnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, geresnį sveikatos priežiūros įstaigų administravimą ir kaštų valdymą, lengvesnį mokslinių tyrimų vykdymą, lengviau numatyti naujų gydymo ir medicinos priemonių, vaistų poreikį bei kurti naujus ar iš esmės patobulinti produktus ar procesus.

Lietuvos gyvybės mokslų srityje veikia 43 startuoliai, o industrijos dalis šalies BVP, yra 0,87 %. Tikimasi, jog 2024 m. ši dalis pakiltų iki 2,5%, o 2030 m. būtų 5%. Siekiama, jog veikiančių gyvybės mokslų industrijos startuolių skaičius 2024 m. būtų 125, o 2030 m. – 250. Taip pat, Lietuvos tikslas yra pasiekti 7-ą vietą 2030-aisiais Europos Sąjungoje pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI) (Lietuva 2020-aisiais yra 14-oje vietoje). Be ekonominių rodiklių, pažymėtina jog Lietuva yra pirma Europos Sąjungoje pagal mirčių skaičių nuo išvengiamų priežasčių (tokių kaip širdies ligos, incidentai, su alkoholiu susijusios ligos, plaučių vėžys, insultas)​. Taikant veiksmingą intervenciją ir savalaikį sveikatos priežiūros paslaugų teikimą per metus būtų galima išgelbėti 14 500 gyvybių.

Sukauptų sveikatos duomenų pakartotinis panaudojimas prisidėtų prie minėtų ekonominių tikslų ir gerintų sveikatos paslaugų teikimo efektyvumą.

Deja, Lietuvoje nėra sudarytos tinkamos  sąlygos sėkmingam sukauptų sveikatos duomenų antriniam panaudojimui, nesama apibrėžtos strategijos ir vientisos institucijų praktikos ar techninių bei profesinių kompetencijų teikti sveikatos duomenis saugiam antriniam panaudojimui. Svarbu paminėti ir probleminį aspektą susietą su visuomenės nuomone – lyginant tarp Europos Sąjungos šalių, Lietuvos gyventojai yra labiausiai susirūpinę dėl savo sveikatos duomenų privatumo ir saugumo. Tokį susirūpinimą išreiškė 60-80 procentų apklaustųjų. Dėl šių priežasčių mokslo ir verslo subjektams siekiantiems gauti sveikatos duomenis antriniam panaudojimui kyla didelių sunkumų.

Išsprendus sveikatos duomenų antrinio panaudojimo prieinamumo problemas Lietuvoje būtų paskatinta gyvybės mokslų industrijos ir mokslinė plėtra taip išnaudojant kaupiamų sveikatos duomenų potencialą mokslinei ir ekonominei šalies raidai bei bus realizuota galimybė tapti viena iš pirmaujančių šalių Europoje žengusių link antrinio sveikatos sistemų duomenų pakartotinio naudojimo įgalinimo mokslo ir inovacijų tikslais.

Tikslas

Išanalizuoti antrinio sveikatos duomenų panaudojimo problematiką Lietuvoje ir remiantis atliktu pilotiniu bandymu bei užsienio gerąja praktika parengti rekomendacijas antriniam sveikatos duomenų panaudojimo modeliui.

Projekto eiga

2020/09/29

Atlikta gerųjų užsienio šalių praktikų analizė

2020/10/23

Išanalizuota esama situacija Lietuvoje ir atliktas suinteresuotų šalių poreikių vertinimas

2020/11/13

Paruoštas pilotinio bandymo modelis

2020/12/18

Atlikti parengiamieji darbai bei inicijuotas pilotinis bandymas

2020/01/22

Atlikta konsultacija dėl pakartotinio duomenų teikimo modelio Lietuvoje

2020/02/26

Parengta ir paviešinta rekomendacija sveikatos duomenų prieinamumui gerinti

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

Panašūs projektai

2026 m. spalio 15 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Kad nė viena nauja mama neliktų viena – galimybių gauti psichologinę pagalbą Panevėžio apskrityje tyrimas

LR sveikatos apsaugos ministerija

Projekto tikslas – nustačius esmines naujoms mamos teikiamos psichologinės pagalbos sistemos spragas pasiūlyti Panevėžio apskrities poreikius atitinkantį, koordinuotą ir į mamą orientuotą pagalbos modelį.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Lietuvos, kaip inovacijų ir aukštųjų technologijų šalies, įvaizdžio stiprinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – stiprinti Lietuvos, kaip inovacijų ir aukštųjų technologijų šalies, įvaizdį sukuriant iniciatyvą, pritraukiančią tarptautinį dėmesį.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Nuo atliekų iki produktų: tekstilės panaudojimo Lietuvoje galimybės

LR Aplinkos ministerija

Projekto tikslas – pateikti sprendimus, kaip didesnę tekstilės atliekų dalį panaudoti šalies viduje.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Lietuva kaip vartai į ES DI įmonėms: įrodymais grįsto pasiūlymo investuotojams kūrimas

Invest Lithuania

Projekto tikslas – sukurti įrodymais grįstą pasiūlymą užsienio DI įmonėms ir pateikti rekomendacijas, ką būtina pakeisti, kad Lietuva taptų jų vartais į ES.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Efektyvi prieinamo būsto politika: praktinio vadovo savivaldybėms rengimas

LR Aplinkos ministerija

Projekto tikslas – sukurti praktinį vadovą, įgalinantį savivaldybes įsivertinti savo prieinamo būsto lygį ir sudaryti individualizuotą priemonių planą būsto pasiūlos iššūkiams efektyviai spręsti vietos lygmeniu.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

#RootedLT: JAV biotechnologijų startuolių kelio į Lietuvą kūrimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – parengti realistišką ir praktiškai įgyvendinamą atvykimo bei veiklos pradžios Lietuvoje pasiūlymą (soft-landing modelį), kuris padėtų Lietuvos ekosistemą pristatyti kaip patrauklią kryptį JAV biotechnologijų startuoliams.