Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu
Registruotis
Sveikatos apsaugos ministerija
Sveikatos duomenų prieinamumas
Problema
Šiuo metu Lietuvoje per mėnesį sukaupiama 3,5 mln. elektroninių klinikinių dokumentų. Pavyzdžiui, per 2019 metus į Nacionalinę medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų informacinę sistemą buvo pateikta apie 1,8 mln. diagnostinių tyrimų, o iki 2020 m. ši saugykla turėjo sukaupusi apie 4 mln. diagnostinių tyrimų. Šių duomenų pirminis surinkimo tikslas yra pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, sveikatos sistemos administravimas, moksliniai tyrimai ir kt.
Surinktų sveikatos duomenų tolesnis naudojimas kitiems tikslams yra laikomas antriniu naudojimu. Antrinis sveikatos duomenų naudojimas padeda efektyviau tirti ligas ir ieškoti jų gydymo būdų, užtikrinti aukštesnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, geresnį sveikatos priežiūros įstaigų administravimą ir kaštų valdymą, lengvesnį mokslinių tyrimų vykdymą, lengviau numatyti naujų gydymo ir medicinos priemonių, vaistų poreikį bei kurti naujus ar iš esmės patobulinti produktus ar procesus.
Lietuvos gyvybės mokslų srityje veikia 43 startuoliai, o industrijos dalis šalies BVP, yra 0,87 %. Tikimasi, jog 2024 m. ši dalis pakiltų iki 2,5%, o 2030 m. būtų 5%. Siekiama, jog veikiančių gyvybės mokslų industrijos startuolių skaičius 2024 m. būtų 125, o 2030 m. – 250. Taip pat, Lietuvos tikslas yra pasiekti 7-ą vietą 2030-aisiais Europos Sąjungoje pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI) (Lietuva 2020-aisiais yra 14-oje vietoje). Be ekonominių rodiklių, pažymėtina jog Lietuva yra pirma Europos Sąjungoje pagal mirčių skaičių nuo išvengiamų priežasčių (tokių kaip širdies ligos, incidentai, su alkoholiu susijusios ligos, plaučių vėžys, insultas). Taikant veiksmingą intervenciją ir savalaikį sveikatos priežiūros paslaugų teikimą per metus būtų galima išgelbėti 14 500 gyvybių.
Sukauptų sveikatos duomenų pakartotinis panaudojimas prisidėtų prie minėtų ekonominių tikslų ir gerintų sveikatos paslaugų teikimo efektyvumą.
Deja, Lietuvoje nėra sudarytos tinkamos sąlygos sėkmingam sukauptų sveikatos duomenų antriniam panaudojimui, nesama apibrėžtos strategijos ir vientisos institucijų praktikos ar techninių bei profesinių kompetencijų teikti sveikatos duomenis saugiam antriniam panaudojimui. Svarbu paminėti ir probleminį aspektą susietą su visuomenės nuomone – lyginant tarp Europos Sąjungos šalių, Lietuvos gyventojai yra labiausiai susirūpinę dėl savo sveikatos duomenų privatumo ir saugumo. Tokį susirūpinimą išreiškė 60-80 procentų apklaustųjų. Dėl šių priežasčių mokslo ir verslo subjektams siekiantiems gauti sveikatos duomenis antriniam panaudojimui kyla didelių sunkumų.
Išsprendus sveikatos duomenų antrinio panaudojimo prieinamumo problemas Lietuvoje būtų paskatinta gyvybės mokslų industrijos ir mokslinė plėtra taip išnaudojant kaupiamų sveikatos duomenų potencialą mokslinei ir ekonominei šalies raidai bei bus realizuota galimybė tapti viena iš pirmaujančių šalių Europoje žengusių link antrinio sveikatos sistemų duomenų pakartotinio naudojimo įgalinimo mokslo ir inovacijų tikslais.
Tikslas
Išanalizuoti antrinio sveikatos duomenų panaudojimo problematiką Lietuvoje ir remiantis atliktu pilotiniu bandymu bei užsienio gerąja praktika parengti rekomendacijas antriniam sveikatos duomenų panaudojimo modeliui.
Projekto eiga
2020/09/29
Atlikta gerųjų užsienio šalių praktikų analizė
2020/10/23
Išanalizuota esama situacija Lietuvoje ir atliktas suinteresuotų šalių poreikių vertinimas
2020/11/13
Paruoštas pilotinio bandymo modelis
2020/12/18
Atlikti parengiamieji darbai bei inicijuotas pilotinis bandymas
2020/01/22
Atlikta konsultacija dėl pakartotinio duomenų teikimo modelio Lietuvoje
2020/02/26
Parengta ir paviešinta rekomendacija sveikatos duomenų prieinamumui gerinti
Projekto failai
Rezultatas
