Su į Lietuvą grįžtančiais/atvykstančiais vaikais dirbančių mokyklų tinklo kūrimas

Problema

Mokiniai, kurie yra sėkmingai integruojami į švietimo sistemą, tiek iš akademinės, tiek iš emocinės ir socialinės perspektyvų, turi didesnes galimybes išvysti savo turimą potencialą. Vis dėlto tiesioginės migracijos patirties turintys vaikai susiduria su gausybe iššūkių, turinčių įtakos jų nuosekliam mokymuisi ir vystymuisi (Eurydice, 2019). Pirma, vaikai susiduria su iššūkiais, kurie susiję su pačiu migracijos reiškiniu, kaip neišvengiamai pasikeičianti namų aplinka, bendravimo nauja kalba būtinybė, prisitaikymas prie naujų taisyklių ir rutinos. Antra, jie susiduria su iššūkiais, kurie tiesiogiai susiję su į priimančios šalies socio-ekonominiu ir politiniu kontekstais, kaip sukurta įstatyminė bazė ir užtikrintas tinkamas finansavimas vaikų integracijos sričiai. Trečia, vaikai taip pat susiduria su iššūkiais mokyklose, kaip tinkamas jų turimų pasiekimų ir poreikių įvertinimas, kitos šalies gimtosios kalbos mokymosi sudėtingumai, socialinės ir emocinės paramos trūkumas. Taigi kiekviena su tiesiogine migracijos patirtimi susidurianti šalis turi imtis aktyvių politinių veiksmų, kurie leistų kuo greičiau įveikti šiuos skirtingus iššūkius.

Žvelgdami į Lietuvos situaciją, matome akivaizdžius ženklus, rodančius, kad mūsų švietimo lauke ši sritis tampa vis labiau aktuali. 2017 m. į Lietuvą grįžo 10 155 LR piliečių, iš jų 13,69 proc. buvo asmenys iki 18 metų amžius. Nuo 2010 m. tai yra didžiausia į Lietuvą grįžusių asmenų iki 18 metų amžiaus dalis tarp visų grįžtančiųjų asmenų (Viešosios politikos ir vadybos instituto atliktas tyrimas, 2018). Statistika rodo ir tai, kad 2018 metais į Lietuvą imigravo didžiausias užsieniečių skaičius nuo Nepriklausomybės atkūrimo – 28,9 tūkst. (Lietuvos statistikos departamentas, 2019). Be to, Brexit procesas neišvengiamai turi įtakos grįžtamosios migracijos augimui Lietuvoje. Augantis į Lietuvą grįžtančių ir atvykstančių asmenų iki 18 metų skaičius mūsų šaliai yra svarbus tuo, kad šie asmenys tampa šalies pridėtine verte ir ateities potencialu. Kita vertus, tai reikalauja užtikrinti visapusišką vaikų ir jaunų žmonių integraciją į švietimo sistemą visoje Lietuvoje, leidžiančią skleistis vaikų turimam potencialui.

Praėjusiais metais atliktas Švietimo paslaugų sugrįžusiems asmenims poreikio savivaldybėse tyrimas parodė, kad šiuo metu didmiesčiuose 2017–2018 m. m. mokėsi net 63 proc. visų grįžusiųjų asmenų iki 18 metų, o daugiau nei pusė jų lankė Vilniaus lietuvių namų gimnaziją (Viešosios politikos ir vadybos instituto atliktas tyrimas, 2018). Šią gimnaziją galime laikyti viena iš daugiausiai kompetencijos turinčių mokyklų, dirbančių su į Lietuvą grįžtančiais lietuvių ir atvykstančiais gyventi užsieniečių vaikais. Vis dėlto daugiau nei trečdalis vaikų lanko vidutinio dydžio ir mažų miestų, miestelių ir kaimų mokyklas. Didėjant į Lietuvą grįžtančių/atvykstančių vaikų skaičiui būtina stiprinti regionų mokyklų pasirengimą integruoti į Lietuvą grįžusį ar atvykusį vaiką į švietimo sistemą. Tai leistų ne tik grįžtančioms/atvykstančioms šeimoms lengvai identifikuoti skirtingas mokyklas, kurios pasiruošusios priimti vaikus ir pasirinkti jų poreikius atitinkančią vietą gyvenimui Lietuvoje, bet ir stiprintų mokyklų pasirengimą užtikrinti akademinį, socialinį ir emocinį palaikymą.

Tikslas

Stiprinti regionų mokyklų pasirengimą visapusiškai integruoti į Lietuvą grįžtančius/atvykusius vaikus į švietimo sistemą kuriant šių mokyklų tinklą.

Projekto failai

Dalyviai

2018/19

Sandra Kairė