Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu
Registruotis
Sveikatos apsaugos ministerija ir Kultūros ministerija
„Socialinis receptas“: vyresnio amžiaus žmonių ir negalią turinčių žmonių atskirties mažinimas
Problema
Koks yra menų vaidmuo, gerinant sveikatą ir gerovę?” – tokiu paprastu ir svarbiu klausimu prasideda 2019m. publikuota Pasaulio sveikatos organizacijos analizė. Peržvelgus sutrauktus 3000 studijų duomenis, trumpas atsakymas yra – svarbus. Tyrimai, analizuojantys meno poveikį vyresnio amžiaus žmonių bei žmonių su negalia sveikatai, rodo, jog kultūros veiklos prisideda prie tiek fizinės, tiek psichologinės šių grupių gerovės. 2013 metais Oksfordo paskelbtas tyrimas teigia, jog kūrybinės veiklos lemia mažesnį ilgalaikės sveikatos priežiūros poreikį (angl. long term care) vyresnio amžiaus asmenims. O, remiantis JAV nacionaline kūrybinių menų terapijos asociacijų koalicija (NCCATA), meno kūrimas ir vartojimas gali padėti įveikti tiek fizinius, tiek psichologinius iššūkius, su kuriais susiduria negalią turintys žmonės, įskaitant ir saviraiškos, bendravimo ir socializacijos gebėjimus.
Deja, žvelgiant į kultūros paslaugų prieinamumą vyresnio amžiaus žmonėms bei negalią turintiems žmonėms Lietuvoje, akivaizdu, jog kultūros sektoriaus teikiama nauda nėra išnaudojama. Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, tačiau, pasak 2017 m. Kultūros ministerijos atlikto tyrimo kultūros sričių prieinamumo vertinimas tiesiogiai koreliuoja su gyventojų amžiumi, kuo vyresnis žmogus – tuo prasčiau vertinamas kultūros prieinamumą. Lietuvos žmonių su negalia įsitraukimo į visuomenines veiklas rodikliai taip pat prasti – Eurostat duomenimis žmonių su negalia skurdo ir socialinės atskirties rizika Lietuvoje yra trečia didžiausia Europos Sąjungoje (43 proc.).
Šias problemas dalinai lemia prastas kultūros ir kitų bendruomenėje veikiančių įstaigų specialistų parengimas pritraukti ir dirbti su negalią turinčių žmonių bei vyresnio amžiaus žmonių grupėmis bei tarpsektorinio bendradarbiavimo trūkumas. Sistemingai neatliekami vyresnio amžiaus žmonių ir negalią turinčių asmenų kultūrinių poreikių tyrimai, todėl šioms visuomenės grupėms sunku gauti kultūros sektoriaus teikiamą naudą.
Atsižvelgiant į šiuos rodiklius, akivaizdu, jog Socialinio recepto sistemos efektyvumui užtikrinti, svarbu ištirti tikslinių grupių poreikį ir tolygiai įtraukti sveikatos, kultūros ir socialinės apsaugos sektorius bei numatyti bendruomenėje veikiančių organizacijų rolę. Taip pat projekto metu bus plečiama Socialinio recepto veikimo koncepcija, kurioje: Socialinio recepto tinklui tinkamų kultūrinių veiklų ir bendruomenės iniciatyvų aprašymai bei rodikliai jų kokybei stebėti, projekto finansavimo schema bei projekto koordinavimo mechanizmas. Projekto pabaigoje kultūros ir sveikatos sektoriaus bendradarbiavimo pranašumai ir iššūkiai bei gerosios praktikos bus aptartos renginio metu.
Tikslas
Projekto tikslas – didinti vyresnio amžiaus žmonių ir negalią turinčių žmonių socialinę integraciją, remiantis efektyviomis kultūros ir sveikatos sektorių bendradarbiavimo formomis.
Projekto eiga
2020/04/17
Atlikta Lietuvos esamos situacijos ir poreikio analizė
2020/04/30
Išanalizuotos užsienio šalių (Jungtinės Karalystės, Kanados, Norvegijos, Švedijos, Australijos) Socialinio recepto praktikos, gairės ir rekomendacijos
2020/05/22
Atlikta vyresnio amžiaus žmonių ir negalią turinčių žmonių apklausa apie jų poreikius laisvalaikio veikloms. Apklausos ataskaita bei santrauka
2020/06/26
Parengta ir su institucijomis suderinta Socialinio recepto koncepcija
2020/09/04
Įgyvendintas renginys – forumas, apjungiantis sveikatos ir kultūros sektorių
