Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu
Registruotis
Sveikatos apsaugos ministerija
Negatyvių nuostatų apie psichikos sveikatos sutrikimus mažinimas
Problema
Susidūrę su psichikos sveikatos sutrikimais, lietuviai yra nelinkę kreiptis profesionalios pagalbos. Pavyzdžiui, 2014 m. Lietuvoje užregistruota 4,7 % depresija sergančių žmonių, nors tais pačiais metais atliktas gyventojų sveikatos statistinis tyrimas atskleidė, jog depresijos simptomus jaučia net 12% gyventojų. Su psichikos sveikata susiję rodikliai Lietuvoje yra prasti: didelis savižudybių skaičius (2017 m. – 26,4 atvejo/100 tūkst. gyventojų), psichotropinių medžiagų – ypač alkoholio – suvartojimas (2016 m. vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas suvartojo 13,2 litro absoliutaus alkoholio). Tik 1% lietuvių depresiją gydosi nemedikamentinėmis priemonėmis, suvartojama daug raminamųjų vaistų, dažnai taip slopinant psichikos sveikatos sutrikimų simptomus, bet sutrikimų negydant.
Prastiems lietuvių psichikos sveikatos rodikliams didelę įtaką turi visuomenėje itin paplitusios negatyvios nuostatos apie psichikos sveikatos sutrikimus ir tokius sunkumus patiriančius asmenis. Pavyzdžiui, manoma, kad bloga savijauta gali būti lengvai kontroliuojama, o kreiptis pagalbos dėl psichikos sveikatos – neprasminga ir gėdinga, tai laikoma silpnumo ženklu. Asmenys su psichikos sveikatos sutrikimų diagnozėmis laikomi neproduktyviais, nedarbingais, nenuspėjamais arba pavojingais.
Visuomenės gerove besirūpinančios šalys aiškinasi negatyvių nuostatų priežastis ir taiko efektyviausius būdus šioms nuostatoms mažinti. Deja, Lietuvoje itin trūksta duomenų apie tokių visuomenės nuostatų mastą ir pobūdį. Negatyvios nuostatos yra sustiprinamos ir kai kurių teisės aktų, įtvirtinančių, kad net lengvus psichikos sveikatos sutrikimus patiriantys asmenys negali užimti tam tikrų pareigų, jiems gali būti apribota teisė vairuoti, ne visuomet užtikrinamas pagalbos besikreipiančiųjų konfidencialumas.
LR sveikatos apsaugos ministerijos psichikos sveikatos skyrius pradėjo savo veiklą tik 2018 m. spalio 15 d., kol kas nėra aiškios psichikos sveikatos stigmos mažinimo strategijos. Tačiau, siekiant užtikrinti psichikos sveikatos rodiklių gerinimą, būtina didinti visuomenės sąmoningumą bei mažinti diskriminaciją psichikos sveikatos klausimais. Negatyvių visuomenės nuostatų keitimas, gyventojų švietimas, teisės aktų pakeitimai prisidės prie visuomenės gerovės didinimo. Gyventojai drąsiau kalbės apie psichikos sveikatą, gebės lengviau atpažinti psichikos sveikatos sutrikimus, teikti paramą. Laiku kreipiantis pagalbos mažės resursai skiriami psichikos sveikatos sutrikimų ir priklausomybių ligų gydymui, padidės gyventojų darbingumas.
Tikslas
Pasiūlyti ir įgyvendinti efektyviausias priemones institucinės stigmos ir negatyvių visuomenės nuostatų psichikos sveikatos srityje mažinimui.
Projekto eiga
2019/04/20
Atlikta esamos situacijos analizė
2019/05/20
Atlikta užsienio gerųjų praktikų analizė
2019/07/01
Pasiūlyti teisės aktų pakeitimai siekiant mažinti psichikos sutrikimų turinčių asmenų atskirtį ir diskriminaciją
2019/08/01
Parengtas visuomenės negatyvių nuostatų psichikos sveikatos klausimais tyrimas
2019/08/15
Parengta nacionalinės internetinės platformos apie psichikos sveikatą koncepcija
2019/08/30
Atliktas su psichikos sveikatą susijusių nuostatų ir elgsenos tyrimas darbo aplinkoje
2019/09/06
Įgyvendinamos 5 psichikos sveikatos institucinės ir socialinės stigmos mažinimo priemonės
