Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu
Registruotis
Užimtumo tarnyba
NEET jaunuolių kelio į darbo rinką stiprinimas
Problema
Jaunimo integracija į darbo rinką Lietuvoje susiduria su sisteminiais iššūkiais. Nors ilgą laiką jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, pastaraisiais metais ES jaunimo nedarbo lygis krito, o Lietuvoje stebima priešinga tendencija – rodiklis auga. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, pastaruoju metu jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje svyruoja apie ES vidurkį, priklausomai nuo laikotarpio, jis būna tai šiek tiek aukštesnis, tai šiek tiek žemesnis.
Šios situacijos iki galo neatspindi registruoto nedarbo statistika – Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas jaunimo nedarbas yra daugiau nei perpus mažesnis nei jaunimo nedarbo lygis. Tai kelia klausimą, kodėl dalis jaunų žmonių, net ir būdami bedarbiai, nesikreipia į Užimtumo tarnybą ir nesinaudoja jos siūlomomis paslaugomis užimtumui skatinti.
Ne mažiau reikšmingas rodiklis yra NEET (angl. not in employment, education or training; 15–29 metų jaunuoliai, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose) jaunimo dalis. Eurostato duomenimis, 2024 m. Lietuvoje ji siekė 14,7 % (t. y. kas septintas jaunuolis), kai ES vidurkis buvo 11 %. Pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia Europos sąjungoje, NEET dalimi atsiliekanti tik nuo Rumunijos ir Italijos. Tai rodo, kad reikšminga dalis Lietuvos jaunimo yra atsitraukusi tiek nuo darbo rinkos, tiek nuo švietimo sistemos.
Jaunimas yra viena pažeidžiamiausių darbo rinkos grupių. Jie pirmieji nukenčia nuo ekonominių svyravimų ir darbo rinkos pokyčių. Dėl ribotos darbo patirties jiems sudėtingiau įsidarbinti, o darbo paieškos procesas dažnai užtrunka ilgiau. Be to, Užimtumo tarnybos apklausos duomenimis, išryškėja neatitikimai tarp darbdavių ir jaunimo lūkesčių: darbdaviai dažnai įvardija jaunus darbuotojus kaip stokojančius darbo disciplinos ar atsparumo, o patys jaunuoliai tikisi greitesnio profesinio augimo, lankstumo ir didesnio atlygio.
Ilgalaikis nedalyvavimas darbo rinkoje ar švietimo sistemoje turi reikšmingų neigiamų pasekmių. Jauni žmonės praranda galimybes kaupti darbo patirtį, mažėja jų ateities pajamų potencialas, didėja socialinės atskirties ir skurdo rizika. Taip pat išauga tikimybė tapti ilgalaikiais bedarbiais ateityje. Valstybės mastu tai reiškia neišnaudotą žmogiškąjį kapitalą, mažesnį ekonomikos produktyvumą ir didesnę socialinės apsaugos sistemos naštą. Be to, aukštas jaunimo nedarbo lygis siejamas su didesniu visuomenės susiskaldymu, mažesniu pasitikėjimu institucijomis ir silpnesniu pilietiniu įsitraukimu.
Nepaisant veikiančios jaunimo įgalinimo ir įveiklinimo organizacijų ekosistemos bei įvairių užimtumo skatinimo iniciatyvų, jaunimo nedarbo rodikliai Lietuvoje išlieka aukšti ir kelia susirūpinimą. Tai leidžia abejoti, ar problemos priežastys yra tinkamai suprastos, ir rodo, kad esamos priemonės kol kas nepakankamai veiksmingai sprendžia problemą.
Tikslas
Projekto tikslas – pasiūlyti sprendimus efektyvesniam institucijų bendradarbiavimui ir aiškesniam bei nuoseklesniam jaunuolio judėjimui sistemoje.
Projekto eiga
2026/04/17
Pirminė situacijos apžvalga. Parengtos jaunimo nedarbo ir NEET rodiklių bendrosios statistikos ir situacijos regionuose analizės
2026/05/15
Jaunimo veiklinimo ekosistemos efektyvumo ir jaunimo patirčių joje tyrimo ir išvadų analizės parengimas ir pristatymas
2026/06/12
Gerųjų jaunimo veiklinimo praktikų užsienyje analizė ir jos pristatymas
2026/06/30
Rekomendacijų parengimas
2026/08/03
Viešosios konsultacijos, rekomendacijų taisymų rengimas
2026/08/21
Galimų intervencinių pilotinių programų pristatymas
