Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Užimtumo tarnyba

NEET jaunuolių kelio į darbo rinką stiprinimas

2026 m. kovo 10 d. - 2026 m. rugsėjo 8 d.

Problema

Jaunimo integracija į darbo rinką Lietuvoje susiduria su sisteminiais iššūkiais. Nors ilgą laiką jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, pastaraisiais metais ES jaunimo nedarbo lygis krito, o Lietuvoje stebima priešinga tendencija – rodiklis auga. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, pastaruoju metu jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje svyruoja apie ES vidurkį, priklausomai nuo laikotarpio, jis būna tai šiek tiek aukštesnis, tai šiek tiek žemesnis.

Šios situacijos iki galo neatspindi registruoto nedarbo statistika – Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas jaunimo nedarbas yra daugiau nei perpus mažesnis nei jaunimo nedarbo lygis. Tai kelia klausimą, kodėl dalis jaunų žmonių, net ir būdami bedarbiai, nesikreipia į Užimtumo tarnybą ir nesinaudoja jos siūlomomis paslaugomis užimtumui skatinti.

Ne mažiau reikšmingas rodiklis yra NEET (angl. not in employment, education or training; 15–29 metų jaunuoliai, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose) jaunimo dalis. Eurostato duomenimis, 2024 m. Lietuvoje ji siekė 14,7 % (t. y. kas septintas jaunuolis), kai ES vidurkis buvo 11 %. Pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia Europos sąjungoje, NEET dalimi atsiliekanti tik nuo Rumunijos ir Italijos. Tai rodo, kad reikšminga dalis Lietuvos jaunimo yra atsitraukusi tiek nuo darbo rinkos, tiek nuo švietimo sistemos.

Jaunimas yra viena pažeidžiamiausių darbo rinkos grupių. Jie pirmieji nukenčia nuo ekonominių svyravimų ir darbo rinkos pokyčių. Dėl ribotos darbo patirties jiems sudėtingiau įsidarbinti, o darbo paieškos procesas dažnai užtrunka ilgiau. Be to, Užimtumo tarnybos apklausos duomenimis, išryškėja neatitikimai tarp darbdavių ir jaunimo lūkesčių: darbdaviai dažnai įvardija jaunus darbuotojus kaip stokojančius darbo disciplinos ar atsparumo, o patys jaunuoliai tikisi greitesnio profesinio augimo, lankstumo ir didesnio atlygio.

Ilgalaikis nedalyvavimas darbo rinkoje ar švietimo sistemoje turi reikšmingų neigiamų pasekmių. Jauni žmonės praranda galimybes kaupti darbo patirtį, mažėja jų ateities pajamų potencialas, didėja socialinės atskirties ir skurdo rizika. Taip pat išauga tikimybė tapti ilgalaikiais bedarbiais ateityje. Valstybės mastu tai reiškia neišnaudotą žmogiškąjį kapitalą, mažesnį ekonomikos produktyvumą ir didesnę socialinės apsaugos sistemos naštą. Be to, aukštas jaunimo nedarbo lygis siejamas su didesniu visuomenės susiskaldymu, mažesniu pasitikėjimu institucijomis ir silpnesniu pilietiniu įsitraukimu.

Nepaisant veikiančios jaunimo įgalinimo ir įveiklinimo organizacijų ekosistemos bei įvairių užimtumo skatinimo iniciatyvų, jaunimo nedarbo rodikliai Lietuvoje išlieka aukšti ir kelia susirūpinimą. Tai leidžia abejoti, ar problemos priežastys yra tinkamai suprastos, ir rodo, kad esamos priemonės kol kas nepakankamai veiksmingai sprendžia problemą.

Tikslas

Projekto tikslas – pasiūlyti sprendimus efektyvesniam institucijų bendradarbiavimui ir aiškesniam bei nuoseklesniam jaunuolio judėjimui sistemoje.

Projekto eiga

2026/04/17

Pirminė situacijos apžvalga. Jaunimo nedarbo ir NEET rodiklių bendrosios statistikos ir situacijos regionuose analizės

2026/05/29

Jaunimo veiklinimo ekosistemos efektyvumo ir jaunimo patirčių joje tyrimo ir išvadų analizės parengimas ir pristatymas

2026/06/30

Gerųjų jaunimo įtraukimo į įveiklinimo ekosistemą praktikų užsienyje analizė

2026/07/09

Neaktyvaus NEET jaunimo identifikavimo bei pagalbos sistemos Lietuvoje dvilapis

2026/07/24

„Vieno langelio“ principo modelio dvilapis

2026/08/07

Jaunimo pasiekimo ir įtraukimo gairės Užimtumo tarnybai

2026/09/02

Viešoji konsultacija apie galimus modelius

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

Panašūs projektai

2026 m. spalio 15 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Kad nė viena nauja mama neliktų viena – galimybių gauti psichologinę pagalbą Panevėžio apskrityje tyrimas

LR sveikatos apsaugos ministerija

Projekto tikslas – nustačius esmines naujoms mamos teikiamos psichologinės pagalbos sistemos spragas pasiūlyti Panevėžio apskrities poreikius atitinkantį, koordinuotą ir į mamą orientuotą pagalbos modelį.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Lietuvos, kaip inovacijų ir aukštųjų technologijų šalies, įvaizdžio stiprinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – stiprinti Lietuvos, kaip inovacijų ir aukštųjų technologijų šalies, įvaizdį sukuriant iniciatyvą, pritraukiančią tarptautinį dėmesį.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Nuo atliekų iki produktų: tekstilės panaudojimo Lietuvoje galimybės

LR Aplinkos ministerija

Projekto tikslas – pateikti sprendimus, kaip didesnę tekstilės atliekų dalį panaudoti šalies viduje.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Lietuva kaip vartai į ES DI įmonėms: įrodymais grįsto pasiūlymo investuotojams kūrimas

Invest Lithuania

Projekto tikslas – sukurti įrodymais grįstą pasiūlymą užsienio DI įmonėms ir pateikti rekomendacijas, ką būtina pakeisti, kad Lietuva taptų jų vartais į ES.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Efektyvi prieinamo būsto politika: praktinio vadovo savivaldybėms rengimas

LR Aplinkos ministerija

Projekto tikslas – sukurti praktinį vadovą, įgalinantį savivaldybes įsivertinti savo prieinamo būsto lygį ir sudaryti individualizuotą priemonių planą būsto pasiūlos iššūkiams efektyviai spręsti vietos lygmeniu.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

#RootedLT: JAV biotechnologijų startuolių kelio į Lietuvą kūrimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – parengti realistišką ir praktiškai įgyvendinamą atvykimo bei veiklos pradžios Lietuvoje pasiūlymą (soft-landing modelį), kuris padėtų Lietuvos ekosistemą pristatyti kaip patrauklią kryptį JAV biotechnologijų startuoliams.