Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

LR užsienio reikalų ministerija

Mokslo diplomatijos vystymas Lietuvoje

2025 m. rugsėjo 9 d. - 2026 m. kovo 6 d.

Problema

Lietuvoje mokslo diplomatijos konceptas yra ganėtinai naujas. Nors daugelis institucijų vykdo mokslo diplomatiją įvairiomis formomis, pavyzdžiui, vykdydami bendrus mokslinius projektus su užsienio partneriais, ar skleisdami informaciją apie Lietuvos mokslo pasiekimus užsienyje,  tokia veikla dažnai yra pavienė, fragmentiška ir trumpalaikė. 2025 m. Europos komisija paskelbė mokslo diplomatijos gaires, kuriomis siekiama paskatinti šalis nares išnaudoti mokslo diplomatiją kaip būdą siekti ES strateginių tikslų. Vis dėlto, Lietuvos strateginių dokumentų analizė rodo, jog šaliai trūksta krypties, sistemingų ir apgalvotų sprendimų šioje srityje.

Strateginiuose dokumentuose Lietuva rodo ambiciją pozicionuoti save kaip mokslo ir technologijų lyderę regione. šalis yra matoma kaip „tiek stipriausių pasaulio universitetų, tiek korporacijų ir transatlantinės inovacijų erdvės valstybių partnerė“, akcentuojamas tinklinės diplomatijos poreikis bei siekis įsitraukti į lūžio technologijų tyrimus.

Toks požiūris atsispindi ir Nacionalinio saugumo strategijoje, Nacionalinės pažangos plane, Vyriausybės programoje bei LR užsienio reikalų ministerijos (URM) strateginiame veiklos plane. Šiuose dokumentuose yra numatoma stiprinti bendradarbiavimą ir plėsti horizontalius ryšius su šalimis sąjungininkėmis (JAV, Lenkija, Vokietija, Šiaurės ir Baltijos šalimis, Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis) bei skatinti aukštojo mokslo bei technologijų ekosistemos tarptautiškumą.

Vis dėlto tarp esamos situacijos ir keliamų tikslų egzistuoja skirtumas, kurį lemią kelios priežasčių grupės. Pirmiausia, tiek finansiniai, tiek žmogiškieji ištekliai, kuriais disponuoja Lietuvos mokslo ir tyrimų bendruomenė, yra itin riboti. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. bendros R&D išlaidos Lietuvoje sudarė vos 1,05 % BVP, kai ES vidurkis siekė 2,2 %, o pagal tiriamąja veikla užsiimančių gyventojų dalį ES lenkė tik Kiprą, Rumuniją, Latviją ir Slovakiją.

Antra, Lietuvos mokslo, tyrimų ir inovacijų institucijos ribotai įsitraukia į tarptautinius projektus ir dažnai neturi pakankamai patirties, kad efektyviai išnaudotų savo mokslinį potencialą. Lietuvos institucijos užsitikrino 183,3 mln. eurų iš pastarojo „Horizon“ biudžeto, tačiau tai sudaro vos 0,37 % viso programos biudžeto. Dalyvių iš Lietuvos skaičius šiame projekte siekia 630, nors tik 191 iš jų buvo unikalūs, nepasikartojantys dalyviai. Abu šie rodikliai sudaro mažiau nei vieną procentą dalyvių iš kitų šalių. Pagal šiuos rodiklius Lietuva užima 22 vietą iš 27 šalių.

Trečia, tiek mokslo, tyrimų ir inovacijų institucijos, tiek valstybinės institucijos retai koordinuoja veiksmus mokslo diplomatijos srityje, tad ir taip nedideli ištekliai nėra išnaudojami. Valstybiniame lygmenyje mokslo diplomatijos klausimais pradėta diskutuoti visai neseniai. Pirmą kartą surengta tarpinstitucinė diskusija mokslo diplomatijos tematika buvo URM inicijuotas mokslo diplomatijos renginys 2024 birželio mėn.

Tikslas

Projekto tikslas – sukurti Lietuvos mokslo diplomatijos strategines gaires, kurios padėtų konsoliduoti išteklius mokslo diplomatijos srityje.

Projekto eiga

2025/10/31

Lietuvos mokslo diplomatijos padėties ir esamų praktikų analizė bei gerųjų mokslo diplomatijos praktikų užsienyje apžvalga 

2025/11/10

Lietuvos ir užsienio mokslo diplomatijos praktikų, iššūkių ir sprendimų pristatymas suinteresuotosioms šalims bei pirminio gairių juodraščio paruošimas

2025/11/24

Tarpinstitucinė-ekspertinė (apskritojo stalo) diskusija dėl ilgalaikių mokslo diplomatijos tikslų ir priemonių

2026/01/07

Lietuvos mokslo diplomatijos strateginių gairių rengimo dirbtuvės

2026/02/03

Aukšto lygio diskusija su mokslo diplomatijos ekosistemos dalyviais pristatant finalinį gairių juodraštį

2026/03/05

Pristatomos Lietuvos mokslo diplomatijos gairės ir rekomendacijos dėl viziją „Lietuva 2050“ atitinkančio veiksmų plano

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

Panašūs projektai

2026 m. spalio 15 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Kad nė viena nauja mama neliktų viena – galimybių gauti psichologinę pagalbą Panevėžio apskrityje tyrimas

LR sveikatos apsaugos ministerija

Projekto tikslas – nustačius esmines naujoms mamos teikiamos psichologinės pagalbos sistemos spragas pasiūlyti Panevėžio apskrities poreikius atitinkantį, koordinuotą ir į mamą orientuotą pagalbos modelį.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Lietuvos, kaip inovacijų ir aukštųjų technologijų šalies, įvaizdžio stiprinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – stiprinti Lietuvos, kaip inovacijų ir aukštųjų technologijų šalies, įvaizdį sukuriant iniciatyvą, pritraukiančią tarptautinį dėmesį.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Nuo atliekų iki produktų: tekstilės panaudojimo Lietuvoje galimybės

LR Aplinkos ministerija

Projekto tikslas – pateikti sprendimus, kaip didesnę tekstilės atliekų dalį panaudoti šalies viduje.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Lietuva kaip vartai į ES DI įmonėms: įrodymais grįsto pasiūlymo investuotojams kūrimas

Invest Lithuania

Projekto tikslas – sukurti įrodymais grįstą pasiūlymą užsienio DI įmonėms ir pateikti rekomendacijas, ką būtina pakeisti, kad Lietuva taptų jų vartais į ES.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Efektyvi prieinamo būsto politika: praktinio vadovo savivaldybėms rengimas

LR Aplinkos ministerija

Projekto tikslas – sukurti praktinį vadovą, įgalinantį savivaldybes įsivertinti savo prieinamo būsto lygį ir sudaryti individualizuotą priemonių planą būsto pasiūlos iššūkiams efektyviai spręsti vietos lygmeniu.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

#RootedLT: JAV biotechnologijų startuolių kelio į Lietuvą kūrimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – parengti realistišką ir praktiškai įgyvendinamą atvykimo bei veiklos pradžios Lietuvoje pasiūlymą (soft-landing modelį), kuris padėtų Lietuvos ekosistemą pristatyti kaip patrauklią kryptį JAV biotechnologijų startuoliams.