Vidaus reikalų ministerija

Kova su prekyba žmonėmis: sistemos stiprinimas

2017 m. kovo 12 d. - 2017 m. rugsėjo 5 d.

Problema

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugybė prekybos žmonėmis formų: seksualinis išnaudojimas, vergiškas darbas, išnaudojimas nusikaltimų vykdymui, priverstinės santuokos ir kita. Nusikaltimo formos nuolat kinta, atsiranda vis naujų būdų ir priemonių, prisidedančių prie žmonių išnaudojimo pačiais įvairiausiais tikslais. Lietuva prekybos žmonėmis srityje yra tikslo, kilmės ir tranzito šalis; tačiau, labiausiai žinoma kaip aukų kilmės šalis. Nepaisant to, vis dažniau yra pastebima, kad auga ir užsieniečių išnaudojimo Lietuvoje atvejų skaičius.

Lietuvoje vidaus reikalų ministerija (VRM) koordinuoja ir formuoja kovos su prekyba žmonėmis politiką. Tačiau, kad kova su šiuo nusikaltimu būtų efektyvi yra reikalingas tarpžinybinis bendradarbiavimas. Kovos su prekyba žmonėmis 2017-2019 metų veiksmų planas įtraukia daug skirtingų institucijų: VRM, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Policijos departamentas (PD) prie VRM, Generalinė prokuratūra (GP), Lietuvos darbo birža (LDB) prie SADM, Užsienio reikalų ministerija (URM), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Nacionalinė teismų administracija (NTA) bei kitos institucijos. Taip pat, kaip rodo gerosios užsienio praktikos, savivaldybių vaidmuo tampa vis svarbesnis kovoje su prekyba žmonėmis, nes pastarosios gali itin efektyviai užtikrinti nuolatinį sistemos koordinavimą.

Lietuvoje pagalba aukoms yra suteikiama tokių nevyriausybinių organizacijų (NVO) kaip Lietuvos „Caritas“, Dingusių žmonių šeimų paramos centras, Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“, Tarptautinės migracijos organizacija, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Vyrų krizių centras. Turint omenyje, kad su prekyba žmonėmis tematika dirba net 5 NVO, yra būtina sukurti efektyvų tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant užtikrinti efektyviausią ir mažiausiai kaštų naudojantį kovos su prekyba žmonėmis būdą.

Prevenciją prieš prekybą žmonėmis taip pat vykdo daug suinteresuotų šalių, tačiau nėra vieno konkretaus prevencijos modelio. Tokio modelio trūkumas sukuria prielaidas priemonių dubliavimui, sistemingo požiūrio neturėjimui, tikslingų darbų nepasiskirstymui, neefektyvaus lėšų panaudojimui – faktoriams, kurie mažina kovos su prekyba žmonėmis Lietuvoje prevencijos efektyvumą.

Kaip rodo užsienio šalių praktika, Šventos Mortos grupė yra vienas konkrečiausių ir stabiliausių mechanizmų. Šventos Mortos grupė apjungia NVO, PD ir Bažnyčią kovoje su prekyba žmonėmis tiek prevencijos srityje, tiek pagalboje aukoms. Lietuva, vis dar, neturi vieningos vizijos Šventos Mortos projekto įgyvendinimui, todėl yra būtina užtikrinti tolimesnę šio projekto plėtrą aktualizuojant prekybos žmonėmis problematiką bei apjungiant suinteresuotas šalis veikti išvien.

Šių skirtingų priemonių įgyvendinimas prisidėtų prie saugios valstybės kūrimo bei viešojo saugumo stiprinimo.

Tikslas

Prisidėti prie saugios valstybės kūrimo bei viešojo saugumo stiprinimo per prekybos žmonėmis sistemos stiprinimą, ypatingai atkreipiant dėmesį į prevencijos modelio sukūrimą, bendradarbiavimo vystymą ir problemos aktualizavimą.