Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Iš globos namų į savarankišką gyvenimą: SIB modelio pritaikymas

2020 m. rugsėjo 7 d. - 2021 m. kovo 5 d.

Problema

Esama situacija:

Lietuvoje kasmet bent 1,000 jaunuolių palieka globos sistemą. Didžioji dauguma (>67%) buvusių auklėtinių teigia, jog atėjus laikui pradėti savarankišką gyvenimą, jie tam jautėsi nepasiruošę. Visgi 2019 m. IV ketvirčio duomenys rodo, kad beveik dviejuose trečdaliuose (62%) visų Lietuvos savivaldybių jaunuoliams, paliekantiems globos sistemą, nėra prieinama palydėjimo į savarankišką gyvenimą paslauga. Nors 2019–2020 m. kelios savivaldybės šią paslaugą pilotavo ir pasiekė teigiamų rezultatų, tik 38% visų savivaldybių teikia šią paslaugą – jaunuoliams parūpina laikinąjį būstą, teikia konsultacijas, psichologinę pagalbą, moko būti savarankišku žmogumi ir integruotis į visuomenę.

PPMI vykdyta savivaldybių ir darbo biržų apklausa 2011 m. rodo, kad būtent socialinių įgūdžių stoka, pasitikėjimo savimi, savarankiškumo stoka, gyvenamosios vietos neturėjimas yra pagrindiniai socialinės atskirties veiksniai, lemiantys buvusių globos sistemos auklėtinių sunkumus integruojantis į visuomenę. Tą patvirtina ir šalyje vykdytos buvusių vaikų globos namų auklėtinių apklausos, kurios rodo, kad beveik pusė respondentų atėjus laikui palikti globos įstaigą jautėsi tam nepasiruošę. Apskritai buvusių vaikų namų auklėtinių socialinės integracijos paslaugų poreikis yra dažnai akcentuojamas tiek tarptautiniuose, tiek įvairiuose šalyje vykdomuose tyrimuose.

Perėjimas į savarankišką gyvenimą—tai sudėtingas pereinamasis periodas prieš suaugusiųjų gyvenimą bei esminis metas pagalbai šiems jaunuoliams tapti pilnaverte visuomenės dalimi. Perėjimo į savarankišką gyvenimą etapas turėtų byloti kokybiškų palydėjimo paslaugų organizavimą ir teikimą jaunuoliams, siekiant sėkmingos jų integracijos visuomenėje.

Tad kyla klausimas: kodėl šios palydėjimo paslaugos nėra prieinamos kiekvienam be tėvų užaugusiam ir į gyvenimą kabintis bandančiam jaunam žmogui?

Šią situaciją lemia keli struktūriniai veiksniai:

Palydėjimo paslaugų (apsaugoto būsto, saviugdos, pagalbos tęsiant mokslus) prieinamumo ir kompleksiškumo trūkumas–egzistuojantis socialinių paslaugų katalogas bei jame apibrėžtos paslaugos nesudaro prielaidų reikiamos pagalbos gavimui. Nesukurta teikiamų paslaugų stebėsenos sistema (neanalizuojami paslaugų poreikiai).
Efektyvių tarpsektorinio bendradarbiavimo socialinėje srityje formų trūkumas nacionaliniame lygmenyje–trūksta teisinio reguliavimo, užtikrinančio tarpinstitucinį bendradarbiavimą teikiant kompleksines, jaunuolių poreikius atitinkančias paslaugas.
Finansavimo mechanizmai nėra tvarūs–finansavimo programos yra trumpalaikės, projektinės, todėl nepakankamos siekiant tvarių, ilgalaikių tikslų.
NVO silpnai įtraukiamos į socialinių problemų sprendimą bei viešųjų paslaugų tiekimą–tam tikrose savivaldybėse nėra pajėgių, paslaugas galinčių teikti NVO.

Sprendimas

Tad kaip spręsime šią problemą?

Mūsų siūlomas sprendimas–socialinio poveikio obligacijos. Tai – poveikio investicijų įrankis, kuriuo valstybė pasitelkdama privačius investuotojus siekia sukurti teigiamą socialinį pokytį visuomenėje.

Būsima situacija

Didesnis palydėjimo paslaugų prieinamumas — paslaugas teikia bent 80% visų savivaldybių.
Poveikio matavimo lemiama aukštesnė paslaugų kokybė.
Tikslingiau panaudojamos valstybės lėšos — finansuojamas aiškus pamatuojamas rezultatas, o ne procesas ar intencija.

Tikslas

Projekto tikslas – sudaryti ir SADM pateikti palydėjimo paslaugų finansavimo socialinio poveikio obligacijomis gaires, įtraukiant programos tikslus ir detalizuotus sėkmės rodiklius.

Projekto eiga

2020/10/16

Atlikta Lietuvos esamos situacijos analizė

2020/12/11

Paruoštas bazinis SIB modelio aprašas

2021/01/07

Programos tikslų ir sėkmės rodiklių išgryninimas: ekspertinė diskusija su viešojo ir NVO sektoriaus atstovais

2021/01/22

Projektas pristatytas SADM politinei vadovybei siekiant jį įtraukti į Europos investicijų banko (EIB) vykdomą galimybių studiją

2021/03/02

SIB modelis įtrauktas į LR Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą

2021/03/05

Parengtas SIB modelio siūlymas bei išgryninti palydėjimo paslaugų programos sėkmės rodikliai

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

Panašūs projektai

2026 m. spalio 15 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Kad nė viena nauja mama neliktų viena – galimybių gauti psichologinę pagalbą Panevėžio apskrityje tyrimas

LR sveikatos apsaugos ministerija

Projekto tikslas – nustačius esmines naujoms mamos teikiamos psichologinės pagalbos sistemos spragas pasiūlyti Panevėžio apskrities poreikius atitinkantį, koordinuotą ir į mamą orientuotą pagalbos modelį.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Lietuvos, kaip inovacijų ir aukštųjų technologijų šalies, įvaizdžio stiprinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – stiprinti Lietuvos, kaip inovacijų ir aukštųjų technologijų šalies, įvaizdį sukuriant iniciatyvą, pritraukiančią tarptautinį dėmesį.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Nuo atliekų iki produktų: tekstilės panaudojimo Lietuvoje galimybės

LR Aplinkos ministerija

Projekto tikslas – pateikti sprendimus, kaip didesnę tekstilės atliekų dalį panaudoti šalies viduje.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Lietuva kaip vartai į ES DI įmonėms: įrodymais grįsto pasiūlymo investuotojams kūrimas

Invest Lithuania

Projekto tikslas – sukurti įrodymais grįstą pasiūlymą užsienio DI įmonėms ir pateikti rekomendacijas, ką būtina pakeisti, kad Lietuva taptų jų vartais į ES.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Efektyvi prieinamo būsto politika: praktinio vadovo savivaldybėms rengimas

LR Aplinkos ministerija

Projekto tikslas – sukurti praktinį vadovą, įgalinantį savivaldybes įsivertinti savo prieinamo būsto lygį ir sudaryti individualizuotą priemonių planą būsto pasiūlos iššūkiams efektyviai spręsti vietos lygmeniu.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

#RootedLT: JAV biotechnologijų startuolių kelio į Lietuvą kūrimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – parengti realistišką ir praktiškai įgyvendinamą atvykimo bei veiklos pradžios Lietuvoje pasiūlymą (soft-landing modelį), kuris padėtų Lietuvos ekosistemą pristatyti kaip patrauklią kryptį JAV biotechnologijų startuoliams.