Dirbtinio intelekto proveržio skatinimas

Problema

Investicijos į dirbtinio intelekto (toliau – DI) vystymą ir taikymą turi itin aukštą potencialą gerinant įvairias gyvenimo sritis. Diegiant inovacijas pramonėje auga įmonių konkurencingumas, sudaromos sąlygos kurti gerai apmokamas darbo vietas, o sukurti nauji produktai ir paslaugos augina eksportą. Vis plačiau taikant DI technologijas viešajame sektoriuje gerėja viešųjų paslaugų kokybė, o viešasis administravimas tampa efektyvesnis. DI taikymas turi tiesioginę naudą individualiems gyventojams jiems gaunant geresnes medicinos paslaugas, sutaupant dėl efektyvaus energijos panaudojimo namuose ir t.t. DI naudą ir galimą potencialą mato ir galingiausios pasaulio valstybės, kuriuos yra nusimačiusios DI plėtros strategijas ir skiria finansavimą DI vystymui.

2021 m. Europos investicijų bankas apskaičiavo, kad Europos Sąjunga kasmet į dirbtinio intelekto bei blokų grandinės technologijas investuoja vidutiniškai 10 milijardų mažiau nei kitos ekonominės galiūnės – JAV ir Kinija. Norint išlaikyti globalų konkurencinį pranašumą kuriant aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, ES privalo neatsilikti technologijų ir inovacijų srityje. Dėl šios priežasties dar 2018 m. ES parengė Europos dirbtinio intelekto strategiją, kurios tikslas yra, kad kartu ES, šalys narės bei privatūs investuotojai per ateinantį dešimtmetį pasiektų ribą, kai kasmet yra investuojama 20 milijardų eurų į DI technologijų vystymą ir diegimą visoje bendrijoje.

2018-2019 m. „Kurk Lietuvai“ projekto metu ekspertų grupė parengė Lietuvos DI strategiją, kurioje numatytos DI vystymosi Lietuvoje gairės ir rekomendacijos. Nuo to laiko susikūrė Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija, buvo įgyvendintas projektas „AI boost“, skirtas inovacijų akceleravimui ir DI žinomumo didinimui, dirbtinis intelektas išlieka viena iš Sumanios specializacijos 2022-2030 m. temų, numatytos tikslinės investicijos pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą. Vis dėlto, atsižvelgiant į ES keliamus ambicingus tikslus DI srityje bei numatomas dideles investicijų apimtis, Lietuvoje trūksta sisteminio požiūrio bei konkrečių veiksmų plano į tai, kaip Lietuva galėtų ir turėtų vystyti DI technologijas ir jas diegti skirtinguose sektoriuose.

Atsižvelgiant į DI teikiamą naudą ekonomikai, viešajam sektoriui ir visuomenei, Lietuva privalo nepraleisti šanso ir efektyviai bei kryptingai pasinaudoti ES numatomomis investicijomis į dirbtinį intelektą.

Tikslas

Įvertinti dirbtinio intelekto bendruomenės ir visuomenės poreikius ir numatyti tolimesnius žingsnius valstybinėms institucijoms skatinant dirbtinio intelekto plėtrą ir taikymą Lietuvoje.

Projekto failai

Rezultatas

Paruoštas Lietuvos dirbtinio intelekto technologijų plėtros veiksmų planas 2023-2026 m., kurį sudaro trys ašys:

1) DI ekosistemos vystymas (būtinųjų sąlygų DI plėtrai užtikrinimas);

2) DI diegimas visuose sektoriuose (užtikrinant, kad Lietuva neatsiliks nuo kitų valstybių);

3) DI inovacijų kūrimas (skatinant DI proveržį Lietuvoje).

Dalyviai

2021/22

Renata Liubinavičė (Donauskytė)

2021/22

Dr. Gabija Žemaitytė