Buitinių atliekų kiekio ir rinkliavios už jį optimizavimas

Problema

2013-tų metų duomenimis Lietuvoje kasmet į sąvartynus patenka maždaug 1 mln. kilogramų atliekų. Pagal šį rodiklį Lietuva tais pačiais 2013-tais metais buvo 20 iš 27 ES valstybių. Paskaičiuota, kad dėl tokio nerūšiuotų atliekų skaičiaus Lietuva praranda apie 44 mln. eurų.
Lietuvos atliekų tvarkymo sistema šiai dienai neskatina gyventojų rūšiuoti buityje susidarančių atliekų. Atliekų išvežimo kaina yra skaičiuojama dažniausiai pagal gyvenamo ploto kvadratūrą arba pagal prie gyvenamo ploto priregistruotų žmonių skaičių.
Lietuvos gyventojai pasyviai rūšiuoja atliekas dėl visuomenėje paplitusių mitų:
– Visos išrūšiuotos atliekos pilamos į į bendrą atliekų surinkimo mašiną;
– Atliekos iš išrūšiuotų atliekų konteinerių yra vežamos į sąvartyną;
– Norint rūšiuoti, reikia turėti didelę virtuvę ir daug rūšiavimo talpų;
– ir t.t.

Šio projekto tikslas – skatinti daugiabučių namų gyventojų rūšiavimo lygį. Priemonės:
1. Atliekų išvežimo kainos skaičiavimas pagal gyventojų rūšiavimo lygį;
2. Tikslinė komunikacija su daugiabučių namų gyventojais įtraukiant bendruomenes, savivaldybę, atliekų vežėjus ir VšĮ turinčias teisę organizuoti visų rūšių pakuočių atliekų tvarkymą.

Sėkmingai įgyvendinus projektą Kauno rajono savivaldybėje būtų rimta priežastis panašiomis priemonėmis skatinti daugiabučių namų gyventojus rūšiuoti atliekas nacionaliniu mąstu.

Projekto failai

Dalyviai

2014/15

Nerijus Žilevičius