Užsienio kalbos – kelias į Lietuvos konkurencingumo didinimą

Problema

Globaliame ir greitai besivystančiame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama kalbų mokymuisi – kalbinės įvairovės svarba laikoma vienu pagrindinių Europos Sąjungos principų švietimo srityje ir yra įtraukta į pagrindinį Europos Sąjungos dokumentą –Europos Sąjungos sutartį. Europos taryba dar 2002 metais iškėlė tikslą, kad kiekvienas Europos Sąjungos pilietis, išsaugodamas savo gimtąją kalbą, kaip savo kultūros paveldo ženklą, turėtų išmokti ir vartoti dar bent dvi užsienio kalbas. Užsienio kalbos pasirinkimą turėtų lemti šalies ar regiono kultūrinis pranašumas arba socialinio ir ekonominio judumo poreikiai.

Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. Lietuvoje net 96% gyventojų mokėjo vieną ar daugiau užsienio kalbų, tačiau dominuojančiomis kalbomis išlieka rusų (86%) ir anglų (45%), kai tuo tarpu žmonių, mokančių vokiečių ir prancūzų kalbas, per dešimtmetį sumažėjo beveik perpus. Kitų rinkai reikalingų kalbų, tokių kaip švedų, norvegų ar danų, Lietuvoje vis dar mokomasi vangiai.

Lietuvoje, pagal Eurydice (2017) duomenis, pirmosios užsienio kalbos mokymasis prasideda pradinėse klasėse (8-9 metų), o antrosios kalbos pradedama mokytis 11 arba 12 metų. Nors kalbų pradedama mokytis ankstyvesniame amžiuje nei daugelyje kitų Europos šalių ir iki 10 klasės mokiniai mokosi antrąją užsienio kalbą privalomai, visgi pastebima tendencija, jog atsiradus galimybei atsisakyti antrosios užsienio kalbos, beveik pusė mokinių nebetęsia antrosios užsienio kalbos mokymosi (2019).

Lietuvos universitetuose antros užsienio kalbos mokymasis taip pat vyksta gana vangiai – „Investuok Lietuvoje“ 2019 metais atliktas tyrimas teigia, jog studentai yra labiau linkę rinktis su pasirinkta specialybe susijusius modulius arba tęsti mokytis tą kalbą, kurią mokykloje mokėsi kaip pirmąją užsienio kalbą, t.y. dažniausiai anglų.

Rinkos poreikius atitinkančių užsienio kalbų mokymosi skatinimas – galimybė Lietuvai atliepti besikeičiančius rinkos poreikius ir gerinti šalies investicinę aplinką bei konkurencingumą. Vienas iš būdų pasiekti geresnį specialistų, kalbančių daugiau nei viena užsienio kalba, paklausos ir pasiūlos suderinamumą – skatinti kalbos įgūdžių lavinimą mokymosi visą gyvenimą kontekste, apimant ne tik mokyklas ir universitetus, bet ir išsilavinimą įgijusius asmenis.

Tikslas

Sukurtas paklausos identifikavimo mechanizmas, siekiant skatinti įrodymais grįstos užsienio kalbų politikos formavimą bei naujų priemonių diegimą mokymosi visą gyvenimą kontekste.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2020/21

Gabija Kajėnaitė

2020/21

Guostė Suchadolskienė