Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Talentų pritraukimo skatinimas: tikslinio užsienio lietuvio portreto identifikavimas

2021 m. kovo 8 d. - 2021 m. rugsėjo 3 d.

Problema

Pagal Užsienio reikalų ministerijos skaičiavimus, Lietuva, nuo seno patyrusi ne vieną emigracijos bangą, turi didelę diasporą – už Lietuvos ribų gyvena apie 1,3 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių (2021). Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir maži imigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta šalies demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai.

Lietuvoje, dėl didelio masto emigracijos ir tik simbolinės imigracijos, gyventojų skaičius nuo 1990 m. sumažėjo beveik ketvirtadaliu – 24,4 proc. (TMO, 2018). Tad vis labiau juntama emigracijos pasekmė – senstanti visuomenė. Jau 2050 m. Lietuvos populiacija bus viena vyriausių Europoje (STRATA, 2020). Lietuvos populiacijos senėjimo tempas yra beveik 2 kartus greitesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Prie šio spartaus gyventojų senėjimo prisideda ypač aukšta jaunų žmonių emigracija. Visa tai kelia rimtų iššūkių šalies ekonomikai ir darbo rinkai. Talentai yra itin svarbūs šalies investiciniam klimatui. Šis veiksnys nurodomas kaip prioritetas, kuris skatina užsienio investuotojus investuoti Lietuvoje ir čia likti. Visgi, investuotojai ir analitikai pabrėžia, kad kvalifikuotos darbo jėgos šalyje trūksta (LIPI, 2021).

Aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas Lietuvoje, prie kurio ženkliai prisideda protų nutekėjimas, jau yra tapęs aktualia problema: 2019 m. kiek daugiau nei trečdalis emigravusiųjų prieš išvykimą dirbo aukštos kvalifikacijos profesijose (STRATA, 2020). Prognozuojama, jog aukštųjų technologijų ekonomika Europos Sąjungoje vidutiniškai augs 7,4 proc., Lietuvoje numatomas 16,4 proc. didėjimas (UŽT, 2019). Taip pat numatoma, kad 2030 m. 9 iš 10 naujų darbo vietų Europos Sąjungoje reikalaus aukštos kvalifikacijos darbuotojų (CEDEFOP, 2018).

Grįžtamoji aukštos kvalifikacijos specialistų migracija – galimybė Lietuvai mažinti specialistų trūkumą šalyje, skatinti inovacijas ir gerinti šalies investicinę aplinką: „INFOBALT“ ir „Investuok Lietuvoje” atlikto tyrimo duomenimis, vienas iš būdų skatinti didesnį IRT (informacinių ir ryšių technologijų) paklausos bei pasiūlos suderinamumą – aktyviai siekti susigrąžinti iš Lietuvos į užsienį išvykusius specialistus (2018).

Aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimui Lietuvai reikalinga gerai suprasti savo tikslinės auditorijos poreikius, grįžti skatinančius veiksnius, lūkesčius, dvejones ir tiek numanomus, tiek ir realius iššūkius. Tam reikalinga aiškiai įvardinti nišas, kur Lietuvos vertės pasiūlymas galėtų būti patrauklus iš užsienio grįžtantiems lietuviams ir tiksliai įvardinti tikslinio užsienio lietuvio portretą, kad galima būtų pasitelkti veiksmingiausius rinkodaros kanalus ir paveikiausias žinutes ryšiui su talentais užmegzti bei juos prisitraukti.

Tikslas

Identifikuoti tikslinio užsienio lietuvio portretą pagal Lietuvos prioritetinius sektorius ir parengti veiksmų gaires apžvelgiant, kaip pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus į Lietuvą

Projekto eiga

2021/03/31

Tyrimo siūlymas patvirtintas ir suderintas su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis

2021/04/26

Išanalizuoti esami diasporos tyrimai ir apklausos, siekiant identifikuoti žinių apie tikslinį užsienio lietuvį spragą

2021/05/21

Atlikta Lietuvos darbo rinkos ir Work in Lithuania skelbimų analizė, siekiant suprasti, kur Lietuvos karjeros galimybių pasiūlymas galėtų būti konkurencingas užsienio valstybių kontekste

2021/07/02

Kokybinis tyrimas: įvykdytos fokus grupės ir individualūs interviu su tikslinėmis užsienio lietuvių auditorijomis

2021/08/24

Atlikta kokybinio tyrimo analizė, išskaidant išvadas pagal tikslinius sektorius

2021/09/03

Tikslinių aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimo gairės pristatytos suinteresuotosioms šalims

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

Panašūs projektai

2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Efektyvi prieinamo būsto politika: praktinio vadovo savivaldybėms rengimas

LR Aplinkos ministerija

Projekto tikslas – sukurti praktinį vadovą, įgalinantį savivaldybes įsivertinti savo prieinamo būsto lygį ir sudaryti individualizuotą priemonių planą būsto pasiūlos iššūkiams efektyviai spręsti vietos lygmeniu.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

#RootedLT: JAV biotechnologijų startuolių kelio į Lietuvą kūrimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – parengti realistišką ir praktiškai įgyvendinamą atvykimo bei veiklos pradžios Lietuvoje pasiūlymą (soft-landing modelį), kuris padėtų Lietuvos ekosistemą pristatyti kaip patrauklią kryptį JAV biotechnologijų startuoliams.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Valstybinės darbo inspekcijos procesų optimizavimo ir efektyvumo didinimo galimybių paieška

Valstybinė darbo inspekcija

Projekto tikslas – parengti prioritetų žemėlapį, kuris VDI padėtų stiprinti veiksmingumą, institucinį lankstumą ir efektyviau įgyvendinti darbo politiką Lietuvoje.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Lietuvos vandens tiekimo sistemos vertinimas ir galimi optimizavimo sprendimai

LR Aplinkos ministerija

Projekto tikslas – įvertinti Lietuvos vandens tiekimo sistemos valdyseną ir suformuluoti rekomendacijas, galinčias prisidėti prie efektyvesnės ir atsparesnės sistemos kūrimo.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Pilietinės tarnybos modelio kūrimas kaip alternatyva karinei tarnybai

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Projekto tikslas – pasiūlyti alternatyvius modelius ir jų įgyvendinimo planus, kurie žmonėms, dėl sveikatos negalintiems atlikti karinės tarnybos, leistų pasirengti ir prisidėti prie visuomenės bei valstybės poreikių užtikrinimo krizės ar karo metu.
2026 m. rugsėjo 9 d. - 2027 m. kovo 5 d.

Decentralizuotų autonominių organizacijų potencialo Lietuvoje vertinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – įvertinti, kokią naudą ir kokias rizikas pelno siekiančios DAO gali sukurti Lietuvai – tiek tiesiogiai (pvz., darbo vietos, mokesčiai), tiek netiesiogiai (pvz., kompetencijos, šalies reputacija), ir, jei reikia, pateikti rekomendacijas teisinio reguliavimo tobulinimui.