Motyvacinės sistemos savivaldybėms pritraukti privačias investicijas kūrimas

Problema

Dabartinė savivaldybių biudžetų nustatymo tvarka nemotyvuoja savivaldybių skatinti verslumą, kurti naujas darbo vietas ar imtis investicijų pritraukimo.

Esamoje sistemoje savivaldybėms dotacijos skiriamos nepriklausomai nuo jų finansinės ar ekonominės veiklos sėkmės. Gyventojų pajamų mokestis, kurį sumoka kiekvienas pajamas gaunantis Lietuvoje, skiriamas savivaldybėms, viešosioms paslaugoms vykdyti. GPM sudaro vidutiniškai 85% savivaldybių mokestinių pajamų.

Tačiau GPM dalis, skiriama savivaldybei, priklauso ne tik nuo to, kiek uždirba toje savivaldybėje registruoti asmenys. Dalis Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų bei Neringos savivaldybių teritorijose surinkto GPM perskirstoma į likusias 56 savivaldybes. Šių įplaukų dydis priklauso nuo tokių faktorių kaip vietinių kelių ir gatvių ilgis, savivaldybės teritorijos plotas, švietimo įstaigų patalpų plotas, vaikų ir pensininkų skaičius. Taigi, gaunamos pajamos mažai siejasi su savivaldybės pastangomis didinti savo ūkio konkurencingumą ir skatinti privačias investicijas.

2010-2016 m. 8% sumažėjęs gyventojų skaičius ir 9,7% nedarbo lygis visose savivaldybėse, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų, sufleruoja, jog regionai nėra patraukli vieta gyventi. Gero įsidarbinimo galimybių trūkumas prisideda prie blogėjančios socio-ekonominės savivaldybių padėties ir stabdo Lietuvos konkurencingumo augimą. Tik 28% tiesioginių užsienio investicijų projektų įsikūrė už Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ribų. Kol didieji miestai konkuruoja su užsienio miestais pritraukiant investicijas iš viso pasaulio, šių miestų gyventojų pajamų augimas nereiškia geresnių viešųjų paslaugų didmiesčių gyventojams. Vilniaus miesto savivaldybė netenka daugiau nei pusės Vilniaus gyventojų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio ir yra priversta skolintis, nors būtent Vilniuje įgyvendinami 52% tiesioginių užsienio investicijų projektų.

Atotrūkis tarp didžiųjų ir mažesniųjų savivaldybių nemažėja, nors didmiesčių gyventojai savo GPM dalimi „išlaiko“ mažesnes savivaldybes. Tokia sistema savo sudėtyje nenumato finansinių paskatų savivaldybėms efektyviau gerinti savo investicinę aplinką.

Pritraukus privataus kapitalo ir tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvos savivaldybes, atsirastų daugiau geriau apmokamų darbo vietų, mažėtų nedarbas ir savivaldybės galėtų pritraukti emigravusius talentus.

Tikslas

Parengti Lietuvoje ir užsienio šalyse egzistuojančių savivaldybių sistemų ir jų potencialo kurti naujas darbo vietas bei pritraukti privačias investicijas, analizę. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, pateikti argumentuotus pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų ir investicinės aplinkos gerinimo regionuose, sukuriant efektyviau veikiančią motyvacinę sistemą savivaldos institucijoms skatinti investicijas.

Projekto failai

Rezultatas

Projekto metu bendradarbiaujant su finansų ministerija ir praktikais iš pačių savivaldybių buvo nuodugniai išanalizuotos visų 60 savivaldybių išlaidos savarankiškoms funkcijoms bei jų tendencijos. Atliekant užsienio šalių gerųjų praktikų analizę, ypač didelis dėmesys buvo skirtas Jungtinei Karalystei, Švedijai bei Danijai, su kurių ekspertais bendrauta tiesiogiai.

Tyrimo išvados ir rekomendacijos buvo derinamos su Lietuvos mokslininkais, politikais ir vykdančiomis institucijomis, o galutinis pasiūlymas buvo įgyvendintas virtualiai – sukuriant 2016 metų duomenimis grįstą savivaldybių biudžetų modelį.

Dalyviai

2015/16

Jonas Vadapalas

2015/16

Dovilė Meliauskaitė