Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Krašto apsaugos ministerija

Kibernetinio saugumo ekosistemos plėtra

2020 m. rugsėjo 7 d. - 2021 m. kovo 5 d.

Problema

Kibernetinio saugumo rinka 2004 metais siekė $3.5 mlrd. ir nuo to laiko nuolat augo. 2018 metais šios rinkos vertė padidėjo daugiau kaip keturiasdešimt tris kartus ir perkopė $152 mlrd. Vidutiniškai per vienerius metus ši rinka paaugo 12%. Kol kitose rinkos srityse, tokiose kaip gamybos pramonė, augimas yra skatinamas didinant efektyvumą, kibernetinio saugumo rinka auga dėl nuolat didėjančio kibernetinių nusikaltimų skaičiaus. Prognozuojama, kad kibernetinio saugumo rinka ateinančiais metais augs apie 15%.

Valstybei norint neatsilikti nuo sparčiai augančios kibernetinio saugumo rinkos reikalinga šios srities inovacijų plėtra, kuri yra vienas iš pagrindinių prioritetų tiek ES, tiek Lietuvoje. Per trumpą laikotarpį Lietuvai pavyko padidinti kibernetinių gynybos pajėgumų plėtrą bei sustiprinti glaudų tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinės gynybos srityje. Lietuvos mokslo įstaigos kiekvienais metais paruošia beveik 2000 specialistų. Lietuvos Nacionalinis pažangos planas siekia, kad šalies ekonomika pereitų prie mokslo žiniomis, pažangiomis technologijomis ir inovacijomis grįsto darnaus vystymosi modelio. Nors informacinių technologijų (IT) sektorius 2018 metais sukūrė 682 mln. eurų pridėtinės vertės, Lietuvoje jis yra 10 kartų mažesnis nei, pavyzdžiui, Suomijoje. Lietuvoje kibernetinis saugumas vis dar nėra išskiriamas, kaip atskira informacinių technologijų sritis. Pastebima ir tai, kad kibernetinio saugumo bendruomenė vis dar yra pakankamai susiskaldžiusi, neturi bendros vizijos ir tikslų.

Kibernetinio saugumo sritį galima palyginti su finansinių technologijų sritimi, kadangi dar visai neseniai šios sritys iš finansinės perspektyvos buvo panašioje situacijoje. Lietuvoje „fintech“ proveržiu galima laikyti 2016 metus, kuomet Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Lietuvos Bankas pradėjo vykdyti tikslingą ir centralizuotą politiką šios srities atžvilgiu. Šiuo metu Lietuva turi 210 „fintech“ įmonių, sukuriančių 50 mln. eurų grynosios vertės. Per ateinantį dešimtmetį, ši sritis, planuojama, išaugs 10 kartų.

Pasinaudojant turimais žmogiškaisiais ištekliais, bei sukauptomis žiniomis, atsižvelgiant į finansinių technologijų augimui skirtą politiką ir pritaikant gerąją užsienio šalių praktiką Lietuva gali tapti kibernetinio saugumo inovacijų lydere. Šis projektas sieks sukurti kibernetinio saugumo kompetencijų gerinimo modelį, kuris suburtų šios srities bendruomenę dirbti vardan bendros vizijos.

Tikslas

Parengti kibernetinio saugumo Nacionalinio koordinavimo centro (NKC) veiklos modelį, kaip svarbiausią jo aspektą išskiriant kibernetinio saugumo kompetencijų bendruomenę ir padėti pamatus jos efektyviam vystymuisi. Ši bendradarbiavimo platforma tiesiogiai prisidėtų prie kibernetinio saugumo inovacijų augimo šalyje.

Projekto eiga

2020/10/16

Atlikta esamos bendradarbiavimo situacijos kibernetinio saugumo srityje analizė

2020/11/06

Atlikta tarptautinių organizacijų ir užsienio šalių gerųjų praktikų analizė

2020/12/04

Įgyvendinta viešoji konsultacija su verslo, akademijos ir viešojo sektoriaus atstovais dėl nacionalinės kibernetinio saugumo bendruomenės modelio įgyvendinimo NKC formate

2020/12/31

Paruoštas kibernetinio saugumo kompetencijų centro veiklų ir rodiklių aprašas

2021/02/05

Sukurtas kibernetinio saugumo ekosistemos žemėlapis

2021/03/05

Parengtas kibernetinio saugumo bendruomenės finansavimo ir bendradarbiavimo modelis

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

Panašūs projektai

2026 m. kovo 10 d. - 2026 m. rugsėjo 8 d.

Valstybės duomenų ežero naudojimo skatinimas Lietuvos viešajame sektoriuje

Valstybės duomenų agentūra

Projekto tikslas – nustatyti galimus veiksmus, kurie prisidėtų prie efektyvesnio duomenų integravimo į viešojo sektoriaus sprendimų priėmimą.
2026 m. kovo 10 d. - 2026 m. rugsėjo 8 d.

Lietuvos inžinerinių technologijų plėtros kelrodžio kūrimas

Inovacijų agentūra

Projekto tikslas – paruošti rekomendacijos skirtas technologijų plėtrai, MTEPI stiprinimui, kompetencijų ugdymui, finansavimo, reguliavimo, bendradarbiavimo bei inovatyvių inžinerinių technologijų komercializavimui Lietuvoje.  
2026 m. kovo 10 d. - 2026 m. rugsėjo 8 d.

„Global Gateway“: nuo ES politikos iki realių galimybių Lietuvos ekonomikai

LR užsienio reikalų ministerija

Projekto tikslas – įvertinti, ar Lietuvos suinteresuotosioms šalims įmanoma dalyvauti „Global Gateway“ projektuose. Projektu siekiama apibrėžti, kokiu būdu Lietuvos kompanijos gali įsitraukti į „Global Gateway“ veiklas, ir kuriuose sektoriuose bei rinkose šis potencialas didžiausias.
2026 m. kovo 10 d. - 2026 m. rugsėjo 8 d.

Kūrybinių industrijų potencialo stiprinimas Švenčionių rajone

Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centras

Projekto tikslas – sukurti kryptingą Švenčionių rajono kūrybinių industrijų plėtros modelį, orientuotą į Švenčionėlių miesto kaip kūrybinių industrijų centro stiprinimą ir integravimą į bendrą rajono ekonominę bei turizmo sistemą.
2026 m. kovo 10 d. - 2026 m. rugsėjo 8 d.

Civilinio atsparumo stiprinimas: Lietuvos maisto tiekimo grandinių priklausomybių tyrimas ir sprendimų paieška

Inovacijų agentūra

Projekto tikslas – atlikti sistemišką kritinių maisto produktų ir žaliavų importo priklausomybių tyrimą, kuris nustatytų tikrąją importo priklausomybę pagal SAM V-641 sąrašą, įvertintų tiekimo šaltinių pažeidžiamumą (ES vs. ne-ES šalys), ir pasiūlytų technologinius, žiedinės ekonomikos ir žaliųjų technologijų sprendimus priklausomybėms mažinti.
2026 m. kovo 10 d. - 2026 m. rugsėjo 8 d.

Kupiškio atsinaujinimas – strateginės krypties kūrimas

Kupiškio rajono savivaldybė

Projekto tikslas – identifikuoti sritis, kurios sustiprins Kupiškio ekonominį konkurencingumą, paskatins investicijas ir suteiks strateginę kryptį.