Benzodiazepinų vartojimo mažinimas gydant psichikos sveikatos sutrikimus

Problema

“Mother needs something today to calm her down
And though she’s not really ill
There’s a little yellow pill
She goes running for the shelter of a mother’s little helper
And it helps her on her way, gets her through her busy day”

– Rolling Stones „Mother’s little helper“, 1966

Praėjo daugiau nei 50 m. nuo šios dainos, kur minima raminamųjų-migdomųjų vaistų žala, išleidimo. Tačiau nedaug kas tepasikeitė – lietuvių vaistų suvartojimas, yra perteklinis.

Lietuva pasižymi prastais psichikos sveikatos rodikliais. Pavyzdžiui, lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi 100 tūkst. gyventojų, taip pat kasmet daugėja sergančių alkoholio sukeltais psichikos ir elgesio sutrikimais, užregistruojama vis daugiau pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Dėl vyraujančios stigmos žmonės nedrįsta kreiptis pagalbos ir tik 1 proc. besikreipusiųjų gydosi nemedikamentinėmis priemonėmis.

Gydymas medikamentais yra neišvengiama veiksmingos sveikatos sistemos dalis, tačiau kartais vaisto griebiamasi pernelyg greitai ir gerai neįvertinus su tuo susijusių rizikų. Dėl šios priežasties, esame sunerimę dėl itin paplitusio benzodiazepinų (BZD) vartojimo. BZD – tai raminantys vaistai, skirti gydyti nerimą, nemigą, kartais kaip pagalbinė priemonė gydant depresiją ar alkoholio abstinenciją. Suvartojamas šių raminamųjų vaistų kiekis Lietuvoje beveik tris kartus viršija kaimyninių šalių Latvijos ir Estijos, bei du kartus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkį.

Nors šie vaistai efektyvūs gydant nerimą ir nemigą, jie pasižymi daugybe nepageidaujamų šalutinių poveikių: sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą ir motoriką, o vartojant su alkoholiu galimas nepalyginamai stipresnis ir sunkiai prognozuojamas poveikis. Didžiausias pavojus atsiranda vartojant juos ilgiau nei 4 savaites – organizmas prie vaistų pripranta, ima jį toleruoti, dėl to natūraliai tenka didinti dozę. Išsivysčius priklausomybei, bandymas nutraukti šio vaisto vartojimą yra labai sudėtingas ir ilgas procesas, nes staiga sutrinka kognityvinės funkcijos, gali atsirasti traukuliai ar net ištikti mirtis. Tyrimai atskleidžia, kad BZD gali sukelti didesnę priklausomybę nei alkoholis. Senyvo amžiaus ligoniai yra ypač aktyvūs BZD vartotojai, tačiau vaistų sukeltas mieguistumas ir raumenis atpalaiduojantis poveikis dažnai yra išaugusio griuvimų skaičiaus ir kaulų lūžių rizikos priežastis. Išsigydžius priklausomybę nuo ilgalaikio BZD vartojimo pagerėja psichinė asmens būsena, gyvenimo kokybė, sumažėja nerimas, didėja darbingumas.

Nerimo ar nemigos gydymas benzodiazepinais dažnu atveju yra lengva ir greita išeitis, tačiau psichikos sveikatos sutrikimus būtina spręsti kompleksiškomis priemonėmis. Greičiausias ir lengviausias kelias ne visada yra teisingiausias. Todėl esame pasirengę sukurti kompleksinių priemonių rinkinį gydytojams ir pacientams, kuris užtikrintų saugų BZD vartojimą bei sumažintų Lietuvos gyventojų priklausomybę nuo šių vaistų.

Tikslas

Sukurti veiklos planą ir priemonių rinkinį, skirtą BZD vartojimo mažinimui (iki 2022 m. nustatyta paros dozė 1000 gyventojų sumažės iki EBPO šalių vidurkio).

Projekto failai

Rezultatas

Projektas finansuotas:

Dalyviai

2018/19

Enrikas Etneris

2018/19

Vaiva Gerasimavičiūtė