Stiprybėmis grįstas dalyvavimas ES vystomojo bendradarbiavimo politikoje

Problem

Europos Sąjungos (ES) vystomojo bendradarbiavimo (VB) politikoje prasideda svarbūs pokyčiai. 2021–2027 m. laikotarpiui, ES VB yra didinamas biudžetas ir įvedamas naujas programavimo procesas, paremtas ES Kaimynystės, tarptautinio ir vystomojo bendradarbiavimo — Globalios Europos — fondu (NDICI, arba Global Europe). Lietuvos ir kitų ES šalių-narių vystomojo bendradarbiavimo agentūros ir viešosios institucijos gali dalyvauti programavime, teikdamos siūlymus ES Komisijai gauti finansavimui įvairiems VB projektams šalyse-partnerėse.

Šiuo programavimo laikotarpiu, ES Komisija skatina šalis didesniu mastu naudoti viešojo sektoriaus ekspertizę (VSE) — žinias ir gebėjimus sėkmingai vykdyti institucines viešojo sektoriaus reformas, taip siekiant padėti vystyti šalių-partnerių viešąjį sektorių. Šiuo tikslu, 2018–2021 m., Europos Komisija ir Europos vystomojo bendradarbiavimo praktikų tinklas (angl. Practitioners’ Network for European Development Cooperation) paruošė dvi studijas su rekomendacijomis ES institucijoms ir šalims-narėms, sėkmingai įtraukti VSE į ES VB. Tai yra aktualu Lietuvai, kurios VB politikoje dalijimasis reformų ir gerojo valdymo patirtimi yra prioritetas.

Lietuva iki šiol sėkmingai mobilizuodavo savo viešojo sektoriaus ekspertus VB veikloms — esame lyderiai pagal laimėtų Dvynių projektų skaičių. Tačiau ES poreikis naudoti VSE projektams vykdyti auga, o projektų planavimas keičiasi, ir remiasi Lietuvoje dar neišbandytomis procedūromis. Kyla rizika, kad Lietuva bus nepasiruošusi sėkmingai ir tikslingai dalyvauti programavimo procese.

Nepaisant to, Lietuva turi išskirtinę galimybę plėsti savo rolę ir indėlį į ES VB veiklas. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio, CPVA kartu su Vokietijos vystomojo bendradarbiavimo agentūra (GIZ) pradėjo pirmininkavimą Praktikų tinklui — pagrindiniam Europos VB ekspertų tinklui, kuriam priklauso 22 agentūros iš 17 šalių. Sėkmingas pirmininkavimas suteiks galimybę Lietuvai aktyviau prisidėti prie ES VB politikos formavimo ir palaikyti tiesioginį dialogą su Europos Komisija dėl pokyčių VB srityje.

Problema — ES didina vystomojo bendradarbiavimo politikos svarbą savo užsienio politikoje bei skiria didesnį dėmesį ES šalių-narių viešojo sektoriaus ekspertų įtraukimui.

Nepaisant to, Lietuvos institucijos turi ribotas galimybes plėsti savo veiklą ES vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinime.

Tai yra glaudžiai susiję su tuo, kad šiuo metu nėra suformuota bendra šalies institucijų pozicija dalyvavimo ES vystomojo bendradarbiavimo veiklose klausimu, kuri taip pat padėtų spręsti įvairius teisinius, administracinius ir finansinius iššūkius ES ir Lietuvos lygmeniu, siekiant plėsti šias veiklas.

Sprendimas — tarpinstitucinio bendradarbiavimo pagrindu sukurtos ir URM bei CPVA vadovybei pristatytos CPVA dalyvavimo ES VB programose gairės, įskaitant:

Sėkmingo Lietuvos pirmininkavimo Europos vystomojo bendradarbiavimo Praktikų tinklui starteginės gairės
Tarpinstitucinės darbo grupės metu suformuota bendra Lietuvos institucijų pozicija dėl sėkmingo šalies dalyvavimo ES vystomojo bendradarbiavimo politikoje užtikrinimo
Lietuvos institucijų pozicija dėl sėkmingo įsitraukimui į VB politiką pateikta ES ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos formuotojams

Goal

Stiprinti CPVA pajėgumus atstovauti Lietuvą ES vystomojo bendradarbiavimo procesuose siekiant įprasminti Lietuvos veiklą ir išgryninti lyderiavimo galimybes šioje srityje, kelti patikimumą ES šalių narių akyse ir didinti Lietuvos galimybes valdyti ES vystomojo bendradarbiavimo lėšas ateityje.
Užtikrinti CPVA žinių ir patirčių NDICI programavime ir praktikų tiklo pirmininkavime dalinimosi su visa Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ekosistema, taip siekiant didinti Lietuvos dalyvių galimybes įgyvendinti ES remiamus vystomojo bendradarbiavimo projektus.

Project files

Result

Participants

2020/21

Miglė Petrauskaitė

2020/21

Julius Zubė