Religinio turizmo skatinimas Lietuvoje: naujo turizmo produkto kūrimas

Problem

Turizmo sektorius, kaip ir kiekvienas kitas šalies ekonomikos sektorius, susiduria su kasmet augančia pasauline konkurencija. Pasaulio Ekonomikos Forumo duomenimis 2019 metais kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse Lietuva tarp 140 valstybių užima tik 59 vietą, o Šiaurės Europos regione – paskutinę. Tai rodo, kad nors Lietuvoje ir pastebimas turizmo sektoriaus augimas (Lietuvos Statistikos Departamento duomenimis, nuo 2015 m. iki 2018 m. atvykstančių turistų skaičius kasmet didėjo maždaug po 10%), kaimyninių šalių augimas yra spartesnis.

Europos mastu Lietuvos Respublika – nedidelė valstybė, todėl siekiant išlikti konkurencingais turime pasiūlyti unikalių ir kokybiškų turizmo paslaugų. Turizmas šiandien nėra susijęs vien tik su tradiciniu objektų lankymu. Vis dažniau keliaujantys žmonės ieško naujų patirčių – dvasinės ir vidinės gerovės, sveikatingumo, motyvacijos. Viena turizmo šakų, atliepianti į šiuos keliaujančiojo poreikius yra religinis turizmas.

UNWTO duomenimis, kiekvienais metais apie 300 – 330 mln. turistų aplanko pasaulio religines traukos vietoves, ir net apie 40% tokių kelionių vyksta Europoje. Europa turi ne vieną pasaulyje žymią religinio turizmo traukos vietovę – Fatimos ar Lurdo pavadinimai dažnai yra girdėti ne vienam iš mūsų. Kaimyninė Lenkija taip pat yra sėkmingai išvysčiusi religinio turizmo produktus, pvz.: viena iš jų religinio turizmo traukos vietų – Dievo Gailestingumo šventovė Krokuvoje – kasmet sutraukia apie 2 mln. religinių turistų. Tuo tarpu Lietuvoje taip pat turime unikalų religinį paveldą bei šventas vietas tikintiesiems (pvz.: Dievo Gailestingumo šventovė su originaliu Dievo Gailestingumo paveikslu Vilniuje, mistinis Kryžių kalnas ar Šiluvos šventovė), tačiau to tikslingai neišnaudojame turistų pritraukimui bei šalies įvaizdžio gerinimui. Nėra žinoma, kiek religinių turistų Lietuvoje apsilanko kiekvienais metais – vienintelė preliminari statistika tai Šv. Faustinos namelio lankytojai Vilniuje, kurių skaičiuojame 30 000 per metus. Žiūrint kad ir į kaimyninės Lenkijos pavyzdį, matome, jog šis skaičius nėra didelis ir turime potencialą jį gerokai padidinti.

Žinoma, negalime pamiršti ir istoriškai susiklosčiusių aplinkybių Lietuvoje, kuomet komunistinio režimo okupacijos metais vyko Katalikų bažnyčios ir tikinčiųjų persekiojimas, kunigų politinės represijos, dvasinio gyvenimo slopinimas. Tai įtakojo ir informacijos sklaidą ir infrastruktūros aplink religinės traukos objektus nebuvimą. Savaime suprantama užsienio šalių piliečiams Lietuvos religinis paveldas taip pat nebuvo prieinamas, ir tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę užsienio turistai padėjo iš naujo atrasti iki tol mažiau žinomas Lietuvos šventoves ir kitus religinio turizmo traukos objektus.

Žiniasklaidoje paskutiniais metais vis pasirodo straipsniai, pabrėžiantys, jog religinis turizmas yra neišnaudota Lietuvos turizmo niša, tačiau Lietuva neturi religinio turizmo produkto, kurį galėtų pasiūlyti užsienio rinkai, o tai trukdo išnaudoti Lietuvos religinio turizmo potencialą ir pritraukti daugiau užsienio turistų.

Goal

Parengti religinio turizmo produkto modelį ir užtikrinti jo įgyvendinimą, tai padės didinti atvykstamojo turizmo srautą Lietuvoje.

Project files

Result

Participants

2019/20

Vytautas Vaitiekūnas

2019/20

Inga Urbšytė

2019/20

Ieva Zamaraitė