Pilietinės tarnybos modelio kūrimas kaip alternatyva karinei tarnybai

Problem

Pastaruosius kelerius metus savanorių prašymų atlikti karinę tarnybą kasmet daugėjo apie 30 proc. 2025 m. į devynių mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT) buvo priimti 3 865 žmonės, iš jų tik 7 – privaloma tvarka. Tačiau tais pačiais metais 45 proc. visų patikrintų kandidatų buvo pripažinti netinkamais dėl sveikatos. Šis rodiklis apima tiek savanorius, tiek kitus karo prievolininkus, todėl neparodo, kiek norinčių tarnauti žmonių negalėjo to padaryti. Vis dėlto jis kelia klausimą, kokios galimybės prisidėti lieka tiems, kurie nori tarnauti, tačiau neatitinka karinei tarnybai keliamų sveikatos reikalavimų.

Visuomenės valią gintis rodo ir tyrimai. Krašto apsaugos ministerijos užsakytame 2024 m. tyrime 52 proc. 18–75 metų amžiaus Lietuvos piliečių nurodė, kad prisidėtų ginklu, o 2023 m. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atliktas 18–75 Lietuvos piliečių tyrimas parodė, kad tyrime 68 proc. turinčių nuomonę išreiškė ketinimą prisidėti neginkluoto pasipriešinimo priemonėmis. Tai rodo, kad noras ginti valstybę neapsiriboja karine tarnyba.

Visuomenės pasirengimo svarbą išryškina ir dabartinė saugumo aplinka. „Mes nekariaujame. Tačiau tikrai nesame ir taikoje“, – ją apibūdino NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. ES pasirengimo krizėms strategija remiasi „visos visuomenės“ (angl. whole-of-society) principu, pagal kurį pasirengimas apima institucijas, organizacijas ir pačius žmones. Lietuvoje Seimo patvirtintos Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos 2026–2030 m. įgyvendinimo plane taip pat numatyta stiprinti visuomenės žinias ir įgūdžius. Ši kryptis pagrindžia platesnio žmonių įsitraukimo svarbą, tačiau konkrečios pilietinės tarnybos veiklos ir rengimo turinys turės būti išgryninti projekto metu.

Lietuvoje jau veikia organizacijos, telkiančios žmones ir suteikiančios galimybių prisidėti. Lietuvos šaulių sąjunga rengia žmones ir neginkluotai valstybės gynybai, Lietuvos Raudonasis Kryžius telkia savanorius pagalbai gyventojams ir pasirengimui krizėms, o „Caritas“ ir kitos nevyriausybinės organizacijos vykdo socialinės pagalbos veiklas. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas organizuoja visuomenės pasirengimo mokymus. Šios veiklos sudaro galimybes savanoriauti, mokytis ir prisidėti jau šiandien.

Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba (AKAT) skirta tik šaukiamiems karo prievolininkams, dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negalintiems tarnauti su ginklu. Todėl ji neapima nei dėl sveikatos karinės tarnybos negalinčių atlikti žmonių, nei tų, kurie savo noru nori prisidėti be ginklo.

Vis dėlto esamų galimybių buvimas savaime neužtikrina, kad žmogus žinos, kurią veiklą pasirinkti, kaip jai pasirengti ir kur jo gebėjimų reikėtų krizės ar karo metu. Žmogui, kuris dėl sveikatos negali atlikti karinės tarnybos arba nori prisidėti be ginklo, trūksta aiškaus kelio, siejančio jo norą ir gebėjimus su visuomenės bei valstybės poreikiais. Valstybės kontrolės audito duomenimis, tik 37 proc. žmonių yra informuoti apie savo galimybes prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo.

Todėl projekte keliamas klausimas, kaip valstybė galėtų sudaryti sąlygas šiems žmonėms pasirengti ir įsitraukti į pilietinę tarnybą atsižvelgiant į jų gebėjimus ir sveikatos būklę.

Goal

Projekto tikslas – pasiūlyti alternatyvius modelius ir jų įgyvendinimo planus, kurie žmonėms, dėl sveikatos negalintiems atlikti karinės tarnybos, leistų pasirengti ir prisidėti prie visuomenės bei valstybės poreikių užtikrinimo krizės ar karo metu.

Project files

Participants

2026/27

Gintautė Riabovaitė