Lietuvos sveikatinimo turizmas: potencialo įvertinimas ir sektoriaus stiprinimo būdų paieška

Problem

COVID-19 pandemija stipriai paveikė Lietuvos turizmo sektorių. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2020 m. turizmo produkcija ir pridėtinė vertė, lyginant su 2019 m., sumažėjo beveik perpus, atvykstančių turistų skaičius susitraukė per beveik 70 proc., vietinio turizmo vartojimas sumažėjo daugiau nei 20 proc., o atvykstamojo – daugiau nei 50 proc.. Nors vietinių turistų srautai ir jų vartojimas ikipandeminį lygį pasiekė jau 2021 m., tačiau atvykstamojo turizmo (užsienio turistų) rodikliai (keliautojų ir nakvynių skaičius, bendros išlaidos) ir turizmo produkcija, lyginant su bendrąja produkcija, vis dar nesiekia priešpandeminių 2019 m. rezultatų.

Turizmas, kaip reikšminga Lietuvos ekonomikos dalis, yra įvardijamas kaip prioritetinė sritis Lietuvos ekonomikos transformacijos plane START. Nacionaliniame pažangos plane Lietuva yra išsikėlusi uždavinį didinti Lietuvos turizmo konkurencingumą, o geresnis turizmo potencialo išnaudojimas yra įvardytas kaip viena iš spręstinų užduočių Ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programoje. Be to, turizmą, kaip svarbią ekonominę veiklą su plačiu poveikiu ekonomikos augimui, darbo rinkai ir socialinei plėtrai, yra įvardijusi ir Europos Komisija.

Skatinant atvykstamąjį turizmą Lietuvoje, siekiama kuo didesnės ekonominės pridėtinės vertės kūrimo – didesnio nakvynių skaičiaus, didesnių turistinių išlaidų ir didesnio spektro paslaugų vartojimo. Būtent sveikatinimo turizmas yra vienas iš didžiausią pridėtinę vertę galinčių sukurti Lietuvos turizmo produktų. Sveikatinimo infrastruktūros ir paslaugų plėtros skatinimas yra įrašytas į XIX-osios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, o sveikatinimo turizmas yra įvardijamas kaip viena iš keturių pagrindinių Lietuvos turizmo prekės ženklo sričių. Sveikatinimo turistų vidutinės išlaidos, vartojamų paslaugų kiekis ir nakvynių skaičius, tikėtina, yra didesni, lyginant su kitais (pažintinio, gamtos ir aktyviojo, verslo) turizmo produktų vartotojais: pavyzdžiui, užsienio turistai, asmeninių kelionių metu leidžiantys laiką sanatorijose ir reabilitacijos centruose, praleidžia juose vidutiniškai 9,4 nakvynės – privataus sektoriaus nuomos, nakvynės namų ar viešbučių skaičiai yra mažesni.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimu, Lietuvos kurortai pasižymi savo natūraliais gamtiniais veiksniais ir ištekliais – mineraliniu vandeniu, gydomuoju purvu, geoterminiu vandeniu, (mikro)klimatu. Šių gamtinių veiksnių ir išteklių (ypač mineralinio vandens ir gydomojo purvo) nauda žmogaus fizinei ir psichikos sveikatai buvo įrodyta Lietuvoje atliktų mokslinių tyrimų, atskleidžiančių, kad Lietuva yra šalis, teikianti kokybiškas sveikatinimo turizmo paslaugas. Galiausiai, dėmesys sveikatinimo turizmui ir jo infrastruktūrai įgyja papildomo aktualumo, kai, augant visuomenės išlaidoms sveikatos priežiūrai, kyla poreikis ieškoti kitų, labiau į ligų prevenciją nukreiptų visuomenės sveikatos stiprinimo būdų.

Nepaisant sveikatinimo turizmo aktualumo šiuolaikinei visuomenei, ekonominio perspektyvumo bei indėlio į Lietuvos turizmo sektorių ir bendrą valstybės ekonomiką, Lietuvoje nėra visuotinai priimtų sveikatinimo turizmo ar jo infrastruktūros apibrėžimų, trūksta motyvuotų investicijų nukreipimo krypčių į infrastruktūros objektus, kurie teiktų didžiausią ekonominę grąžą Lietuvos valstybei.

Goal

Projekto tikslas – identifikuoti optimalias valstybės investicines kryptis į sveikatinimo turizmą, kurios pritrauktų daugiau turistų iš užsienio ir Lietuvos bei užtikrintų didžiausią ekonominę grąžą.

Project files

Result

Participants

2024/25

Šarūnė Abromaitė

2024/25

Rytis Stankevičius