Lietuvos energetikos sektoriaus atsparumo stiprinimas efektyviai naudojant NATO, ES ir Baltijos jūros regiono instrumentus

Problem

Pastaruoju metu Lietuvos energetinis saugumas ir atsparumas atsidūrė diskusijų centre dėl augančių geopolitinių įtampų regione, nulemtų Rusijos agresijos karo Ukrainoje. Šis karas parodė, kad energetikos infrastruktūra yra vienas pagrindinių šiuolaikinio hibridinio ir kinetinio karo taikinių, o jos sutrikdymas kelia neigiamas pasekmes tiek civiliniame, tiek kariniame lygmenyse – dauguma svarbiausių sektorių yra priklausomi nuo energijos resursų bei tiekimo.  

Atsparumo svarba 

Pastaruoju metu Lietuvos energetinis saugumas ir atsparumas atsidūrė diskusijų centre dėl augančių geopolitinių įtampų regione, nulemtų Rusijos agresijos karo Ukrainoje. Šis karas parodė, kad energetikos infrastruktūra yra vienas pagrindinių šiuolaikinio hibridinio ir kinetinio karo taikinių, o jos sutrikdymas kelia neigiamas pasekmes tiek civiliniame, tiek kariniame lygmenyse – dauguma svarbiausių sektorių yra priklausomi nuo energijos resursų bei tiekimo.  

Reaguojant į besikeičiančią geopolitinę situaciją, energetikos sektoriaus atsparumo stiprinimo tema sulaukia vis daugiau dėmesio ES, NATO ir regioniniame lygmenyse. 

Siekiant spręsti kylančius ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros apsaugos ir atsparumo iššūkius, priimta / sukurta:  

• Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo stiprinimo (CER) (2022/2557); 

• Europos Parlamento ir Tarybos direktyva ES 2022/2555 dėl priemonių aukštam kibernetinio saugumo lygiui visoje ES užtikrinti; 

• Jungtinės ekspedicinės pajėgos, užtikrinančios budrumą ir koordinaciją Baltijos jūroje; 

• NATO Jūrinis ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros saugumo centras, kurio tikslas gerinti dalijimąsi informacija apie įtartiną veiklą jūroje ir daugiau; 

• NATO „Baltic Sentry“ veikla. 

Pastaraisiais metais Lietuva skyrė ypatingą dėmesį siekdama sustiprinti savo energetinio sektoriaus atsparumą: užsitikrino nuosavą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, 2025 m. atsijungė nuo Rusijos valdomo BRELL elektros tinklo ir taip įgyvendino ilgametį sinchronizacijos su Europą planą, stiprino bendradarbiavimą tarp valstybės institucijų bei energetikos pramonės ir nustatė poreikį papildomoms ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos priemonėms. Pavyzdžiui, išskirtiems ypatingos svarbos infrastruktūros objektams įvedė fizinės apsaugos reikalavimus, įkūrė Nacionalinį krizių valdymo centrą, skirtą spręsti ir su energetikos sektoriumi susijusias krizes. Lietuva rengia bei dalyvauja nacionalinio ir regioninio bei tarptautinio lygmens pratybose. Šalis taip pat aktyviai dalyvavo NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro stalo pratybų cikle „Coherent Resilience“ 2019–2024 m., organizuotame bendradarbiaujant su Europos Komisijos jungtiniu tyrimų centru (EU-JRC), JAV Karinių jūrų pajėgų aukštąja mokykla ir kitais partneriais. Lietuva aktyviai bendradarbiauja su Jungtinės Karalystės Energetinio saugumo bei „Net Zero“ departamentu ir aktyviai dalyvauja pastarojo organizuojamose iniciatyvose skirtose energetinio saugumo stiprinimui Baltijos šalyse.

Grėsmės energetiniam saugumui 

Lietuva ir toliau išlieka energiją importuojančia šalimi, 2023 m. energijos importas sudarė apie 63 proc. suvartojamos elektros energijos. Vėluojant kai kuriems atsinaujinančiosios energijos projektams, įskaitant „Ignitis“ jūrinį vėjo parką Baltijos jūroje, svarbiau galvoti apie stabilų ir patikimą energijos tiekimo užtikrinimą ateityje. Augant incidentams ir sabotažo atvejams prieš povandeninę ir jūrinę energetikos infrastruktūrą Baltijos jūros regione, ir tuo pat metu susiduriant su didėjančiu pavojumi antžeminėms energetikos sistemoms, būtina skubiai peržiūrėti ir progresyviai stiprinti energetikos sektoriaus atsparumo politiką. 

Incidentai Baltijos jūroje, tokie kaip „Nord Stream“ pažeidimas 2022 m., „EstLink 2“ kabelio pažeidimas 2024 m. ir kiti parodė, kokia pažeidžiama gali būti jūrinė infrastruktūra. Lietuvos povandeninės jungtys su Švedija, pavyzdžiui, elektros jungtis „NordBalt“ ir duomenų perdavimo kabelis „BCS East-West Interlink“, pasikėsinimo atveju, galėtų sukelti neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai ir energetikos rinkai. Be to, tokios povandeninės infrastruktūros remontas yra labai brangus ir užima daug laiko, o paslaugų teikimo nutraukimas gali sukelti ekonominių iššūkių ar, tam tikrais atvejais, pavojų energetiniam saugumui. 

Šiame kylančių grėsmių kontekste, Lietuvos sausumos infrastruktūros apsauga ir atsparumas yra ne mažiau svarbūs. Lietuvai sėkmingai atsijungus nuo BRELL, buvo imtasi papildomų veiksmų, kad būtų apsaugota tarp Lenkijos ir Lietuvos esanti „LitPol Link“ jungtis, jungianti Baltijos šalių elektros sistemas su kontinentinės Europos sinchronine zona. Tiek sausumos, tiek jūrinė energetikos infrastruktūra (elektros jungtys, vamzdynai, ryšio kabeliai) yra kritiškai svarbi beveik visiems viešųjų paslaugų, tarptautinės prekybos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriams.  

Siekiant sustiprinti Lietuvos energetinį saugumą, gerinti infrastruktūros apsaugą ir ruošiantis atremti bet kokias kitas kylančias grėsmes, NATO, ES bei regioninių instrumentų optimalus panaudojimas  tampa itin aktualus. Kadangi Lietuva, kaip ir visa Europa, stebi padidėjusią geopolitinę įtampą, Lietuvos energetikos sektoriaus atsparumui užtikrinti reikalingas proaktyvus ir į pasirengimą įvairiausiems scenarijams orientuotas požiūris. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme išskirti 5 strategiškai svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti ūkio sektoriai, tarp jų ir energetikos sektorius.  Nedidelę dalį šių objektų saugo specialus Vidaus reikalų ministerijos padalinys – Viešojo saugumo tarnyba. Kiti subjektai patys organizuoja fizinę apsaugą pagal nuolat atnaujinamus nenumatytų atvejų planus.  

Pastebima, kad šiuo metu Lietuvos energetikos ekosistemoje daugiausia dėmesio skiriama „iš apačios į viršų“ (angl. Bottom-up) pastangoms didinti energetikos sektoriaus atsparumą, o įvairias iniciatyvas įgyvendina skirtingos pramonės suinteresuotosios šalys ir valdžios institucijos. Vykstančių pokyčių akivaizdoje, dabar yra tinkamas metas didinti nacionalinį energetikos infrastruktūros atsparumo standartų nuoseklumą ir toliau plėtoti reguliavimo mechanizmus, kad būtų galima aiškiai įvertinti pasiektų rezultatų tinkamumą. Taip pat svarbu aiškiai apibrėžti atitinkamas atsakomybių sritis pagal parengties lygius, susijusius su sausumos ir jūrinės energetikos infrastruktūros apsauga.   

Siekiant didinti Lietuvos energetikos sektoriaus atsparumą ir užsitikrinti reikiamą finansinę bei ekspertinę paramą, būtina visapusiškai išnaudoti šaliai prieinamus tarptautinius ir regioninius instrumentus. Šiame kontekste labai svarbu pasitelkti Europos Sąjungą, NATO ir įgyvendinti ar aktyviai įsitraukti į susijusias regionines iniciatyvas, siekiant stiprinti Lietuvos energetinį saugumą, gerinti infrastruktūros apsaugą bei pasirengimą įvairioms kylančioms grėsmėms.  

Goal

Projekto tikslas – parengti strategines rekomendacijas, skirtas Lietuvos energetikos sektoriui paremti, optimizuojant ES, NATO ir regioninių instrumentų panaudojimą.

Project files

Result

Participants

2024/25

Paulė Baziukaitė

2024/25

Tomas Alsenas