Kova su karteliais ir korupcija viešuosiuose pirkimuose: KT, STT ir VPT bendradarbiavimo modelio sukūrimas

Problem

Viešuosiuose pirkimuose yra išleidžiama beveik 40 procentų šalies biudžeto lėšų, pastarųjų penkerių metų vidurkis gerokai viršijo 3 mlrd. eurų. Dėl tokios apimties net ir labai maža antikonkurencinės ar korupcinės veiklos apraiška gali turėti labai reikšmingą poveikį valstybės biudžetui.

Ar viešieji pirkimai yra probleminė sritis? Vienareikšmiškai taip. Čia skaičiai kalba patys už save – EBPO skaičiavimais beveik 60 procentų kyšių yra duodama būtent viešuosiuose pirkimuose. Tikimybė, jog Lietuva yra išskirtinė šalis ir čia viešieji pirkimai yra skaidresni bei akyliau prižiūrimi nei kaimyninėse šalyse, nėra didelė. Transparency International duomenimis Lietuva 2015 metais buvo 18 vietoje tarp ES ir Vakarų Europos šalių pagal korupcijos suvokimo indeksą. Viešųjų tyrimų tarnybos (VPT) skelbta statistika taip pat atrodo gąsdinančiai – resursų užtenka patikrinti tik 2-3 procentus pirkimų, iš jų net 91 procentas – su pažeidimais.

Korupcija viešuosiuose pirkimuose eina koja kojon su konkurenciją ribojančiais susitarimais. Dažnu atveju duodamas kyšis (ar kitaip atsilyginama) perkančiajai organizacijai, tam kad būtų sudaromi palankūs kvalifikaciniai kriterijai. Tuomet, kvalifikacinį etapą praėjusios įmonės suderina kainas tarpusavyje ir išsirenka laimėtoją. Taip yra sukeliamos kainos, už ką tiesiogiai sumoka valstybė iš savo biudžeto. Viešųjų pirkimų srityje privalome ženkliai pasitempti, juos skaidrinant ir didinant konkurenciją. Institucijos, atsakingos už viešųjų pirkimų priežiūrą, turi turėti realią galią atgrasyti įmones ir individus imtis nelegalių veiksmų.

Glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra vienas iš esminių būdų kovoti su “auksiniais šaukštais”. Viešieji pirkimai yra ne tik VPT, bet taip pat ir Konkurencijos tarybos (KT) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kompetencijoje. Problematika yra tai, jog kiekviena institucija yra atsakinga už skirtingus tyrimų aspektus. VPT tiria Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, STT tiria fizinius asmenis ir galimai duotus kyšius, o KT tiria kartelinius susitarimus tarp viešųjų pirkimų dalyvių. Vis dėlto, pasipelnymo schema ir susitarimas yra vienas. Dirbant atskirai, dažnu atveju darbas dubliuojasi, nepakankamai tokių “schemų” yra identifikuojama bei nepakankamai įkalčių surenkama įrodyti neleistinai veiklai. Kitaip tariant, kiekvienos institucijos turima informacija gali būti vertinga kitai institucijai, tačiau tokia informacija nėra dalinamasi arba dalinamasi per retai ir per mažais kiekiais.

Projekto metu sukursime bendradarbiavimo modelį tarp šių trijų institucijų, kuris padidins informacijos srautus tarp jų. Tokiu būdu su esamais resursais bus galima atlikti daugiau tyrimų, kas sumažins paskatas užsiimti neleistina veikla.

Goal

Parengti KT, VPT bei STT vidinių ir išorinių procesų analizę, išaiškinant problemines informacijos sklaidos sritis. Pasitelkus užsienio gerųjų praktikų pavyzdžius pasiūlyti rekomendacijas bendradarbiavimo tobulinimui. Skatinti neformalųjį bendradarbiavimą, sumažinant biurokratizuotos komunikacijos poreikį, ir taip užtikrinti sklandesnį dalinimąsi informacija. Struktūrizuojant tyrimų medžiagos apsikeitimo procesus, efektyviau identifikuoti neleistiną veiklą vykdančius asmenis ir surinkti tai patvirtinančius įrodymus. Sukurti pažangų tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelį – efektyvų įrankį, kuris padės mažinti antikonkurencinių susitarimų skaičių viešuosiuose pirkimuose.

Project files

Result

Galutinis ir pagrindinis projekto rezultatas yra trišalio susitarimo tarp KT, VPT ir STT pasirašymas, kurio pagrindu vyks šių institucijų bendradarbiavimas tiriant draudžiamuosius susitarimus ir korupciją viešuosiuose pirkimuose. Taip pat buvo pateiktos tarpinstitucinės komunikacijos rekomendacijos, kurių pagalba institucijos galės tobulinti tarpusavio komunikaciją.

Participants

2016/17

Mark Siavris

2016/17

Povilas Bakas