Inovacijų paslaugų gerinimas verslui

Problem

Mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos augimas yra vienas iš kertinių ekonominio konkurencingumo ir gerovės garantų. Tinkamai vystant inovacijų ekosistemą, būtų įgyvendintas Lietuvos siekis virsti aukštų pajamų šalimi.

Šiuo metu užimdama 19-ą vietą Europos inovacijų švieslentėje, Lietuva yra laikoma vidutine inovatore. Į inovacijų vystymą investuojama gerokai mažiau nei ES vidurkis (Lietuva skiria – 0.88% BVP). Pagal verslo išlaidų dalį moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ES žemiau už Lietuvą yra tik Kipras ir Latvija Pasauliniame inovacijų indekse „Global Innovation Index 2020“ Lietuva užima 40 vietą, nors dar 2019-ais buvo 38 vietoje.

Nepaisant vidutiniškos esamos šalies situacijos, Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030““ keliami ambicingi tikslai: norima pasiekti ne žemesnę nei 10-ą poziciją Europos inovacijų švieslentėje iki 2030-ųjų. O XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatoma ambicija Pasauliniame inovacijų indekse „Global Innovation Index“ pasiekti 35-ą vietą jau 2024 metais​. Taip pat, 2024 metais tikimasi ir aukštos technologinės vertės produkcijos dalies, nuo visos Lietuvos gamybos produkcijos, padidėjimo nuo dabar esančio 4.6% iki 7%.

Norint įgyvendinti šias ambicijas, reikia efektyviai remti inovatyvias idėjas turinčius asmenis ir inovacinę veiklą vykdančias įmones, todėl tikslinga išspręsti viešojo sektoriaus problemas inovacijų skatinimo srityje.

Pirmiausia svarbu sumažinti paslaugų ir finansinės paramos fragmentaciją, siekiant kad inovacinę veiklą vykdantis verslas sulauktų nenutrūkstamos paramos visame inovacijų vystymo cikle. Be to, itin svarbu spręsti institucinės sistemos išsiskaidymą, kuri sąlygoja ribotą jos efektyvumą ir paslaugų bei finansinės paramos sporadiškumą. Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinime skirtinga apimtimi dalyvauja 9 agentūros ir institucijos. Tai kelia rimtų koordinavimo iššūkių, susijusių su skirtingais agentūrų įgaliojimais ir atsakomybe, vykdomų funkcijų persidengimu, nepakankamomis ekspertinėmis kompetencijomis atskirose institucijose ir administraciniu neefektyvumu.

Kita šaliai reikalinga inovacijų ekosistemos dalis yra prieinama specializuota infrastruktūra ir paslaugos prioritetinėse mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityse. Juose Lietuvai reikia efektyvių kompetencijų centrų, kurie paskatintų verslo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą, turėtų aiškiai apsibrėžtą tyrimų temą ir skatintų tyrimų rezultatų komercializavimą. Viena tokių temų yra inovacijos gamybos sektoriuje, kuris sudaro penktadalį Lietuvos BVP (20,4% – 2019-ais), tačiau pažangių ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriaus pridėtinė vertė sudaro tik 2,8% (2019m.).

Nesiėmus veiksmų, Lietuvos siekiai inovacijų srityje nebus realizuoti, o šaliai kyla rizika „įstrigti tarp mažo darbo užmokesčio konkurentų, dominuojančių brandžiuose pramonės sektoriuose, ir turtingų šalių novatorių, dominuojančių sektoriuose, kuriuose vyksta spartūs technologiniai pokyčiai“ (Europos Komisijos tarnybų darbinis dokumentas šalies ataskaita. Lietuva 2020)

Šio projekto metu yra siekiama parengti inovacijų skatinimo paslaugų ir finansinės paramos gerinimo modelį ir pažangios gamybos centro poreikio analizę. Projekto metu pasiekti rezultatai bus pritaikomi Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos inicijuojamuose inovacijų ekosistemos pokyčiuose steigiant Inovacijų agentūrą ir rengiant misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas.

Goal

Parengti inovacijų skatinimo paslaugų ir finansinės paramos gerinimo modelį ir pažangios gamybos centro poreikio analizę.

Project files

Result

Participants

2020/21

Mantas Razma

2020/21

Lukas Ceizaris