Inovacijų, paremtų dizaino sprendimais, skatinimas

Problem

Siekiant inovacijų plėtros, dizainas šiuolaikiniame pasaulyje yra vis plačiau integruojamas į įvairias sritis: mokslą, verslą, socialinį, paslaugų sektorius. Tačiau, norint, kad šios inovacijos turėtų galimai didesnę pridėtinę vertę ir konkurencinį pranašumą, reikia papildomai skatinti dar platesnę dizaino sprendimų integraciją. Versle, dizainas nebėra tik apčiuopiamas, vizualus objektas – tai mąstymo būdas, metodika, tyrimai (eng. Design thinking).

2016 m. Europos Komisijos Inovacijų Barometro duomenimis, 63% Lietuvos verslų nenaudoja dizaino sprendimų nei vienoje produkcijos stadijoje (nei produkto stilistikos, nei jo kūrimo ar verslo strategijos vystymo procesuose). Šis skaičius viršija Europos Sąjungos vidurkį, kur beveik pusė visų verslų dizaino sprendimus jau integruoja į savo veiklą. Galėdami gaminti patrauklesnius gaminius, naudodami efektyvesnius proceso sprendimus ir/ar darnesnes priemones, Lietuvos verslai galėtų būti konkurencingesni elektroninėse ir fizinėse rinkose ES ir visame pasaulyje.

Dizaino atnešama pridėtinė vertė priklauso nuo to, kuriame lygmenyje jį taikysime. Produkto dizaino pridėtinė vertė bus finansinė – vartotojas pasirinks prekę, kuri turės gražesnę pakuotę, bus lengviau atpažįstama ir išskirtinė dėl pasirinktų grafinių sprendimų. Dizaino taikymo strateginiame-organizaciniame lygmenyje, pridėtinė vertė slypi giliau. Tai gali būti geresnė organizacijos narių savijauta darbo vietoje, socializacijos procesai, kaštų, darbo laiko optimizacija ar daugybė kitų.

Šiam tikslui pasiekti Lietuvoje nepakanka mokslinių tyrimų atskleidžiančių dizaino pritaikomumo naudą ar atsiperkamumą, kurie galėtų tapti pagrindu ir dizaino politikos pradžiai Lietuvoje. Taip pat trūksta dizaino sprendimais paremtų inovatyvių idėjų verslumą skatinančių priemonių.

Goal

Pateikti dizaino inovacijų ekosistemos Lietuvoje analizę ir, remiantis 3 užsienio šalių ir tarptautinės ES bendruomenės „Design for Europe“ narių gerąja patirtimi, pateikti siūlymų mokslinių darbų ir tyrimų bei verslumo skatinimo įrankių dizaino inovacijų disciplinoje įgyvendinimui.

Project files

Result

Projekto metu išryškėjo didelė dizainų grįstų inovacijų ekosistemos Lietuvoje segmentacija. Prieita išvados, kad bendradarbiavimo stoka iš esmės stabdo sektoriaus plėtros galimybes bei vieningos politikos formavimą. Projekto metu, atsižvelgus į sektoriaus ekspertų rekomendacijas, buvo įgyvendintos skatinimo priemonės plečiančios dizaino sampratą bei skatinančios dizaino įsitraukimą į Lietuvos verslus. Dizaino sąvokos supratimo didinimui buvo sukurtas dizaineriško mąstymo gidas, skirtas kasdienių problemų sprendimui. Taip pat dizaino ekonominės pridetinės vertės apibrėžimui buvo paruošta ataskaita „Lietuvos dizaino ekonomika 2017“. Tvaresniems ryšiams tarp Lietuvos verslų bei dizaino sektoriaus kurti buvo inicijuotas Nacionalinio mentorių tinklo išplėtimas įtraukiant dizaino ir inovacijų mentorių kategoriją. Taip pat buvo patekti pasiūlymai kaip įtraukti dizainą į Lietuvos inovacijų plėtros programos 2014-2020 m. veiksmų planą 2018-2020 metų laikotarpiui bei rekomendacijos MITA inovacijų konsultacijų projektui „InoSpurtas“. Galiausiai, vyriausybinio ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimui užtikrinti buvo inicijuota ir pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp MITA ir asociacijos „Dizaino forumas“.

Participants

2016/17

Paulius Žeimys

2016/17

Giedrė Rutkauskaitė