Decentralizuotų autonominių organizacijų potencialo Lietuvoje vertinimas

Problem

Kontekstas

Decentralizuotos autonominės organizacijos (DAO) yra blokų grandinės technologija pagrįstos organizacinės struktūros, kurių valdymo, sprendimų priėmimo ir (ar) jų vykdymo taisyklės visiškai arba iš dalies užrašytos programiniu kodu. Sprendimus priima DAO nariai balsuodami internetu, o priimtą sprendimą (pvz., pervesti lėšas iš bendro iždo) kodas įvykdo automatiškai – be vadovo, banko ar kito tarpininko. ES lygmeniu DAO yra teisiškai neapibrėžta ir nevartojama sąvoka, nors ji 2022 m. aptarta rengiant kriptoturto rinkų reglamentą (MiCA) Europos Parlamento ECON komiteto ataskaitoje.

Didžiausią ekonominį mastą DAO ekosistemoje turi skaitmeninių produktų, blokų grandinės protokolų ir skaitmeninės infrastruktūros organizacijos. Iš 202 šio projekto metu išanalizuotų DAO, tokių buvo 96. Jų iždai 2025 metais siekė apie 10,6 mlrd. USD, o 25 didžiausią iždą turinčioms DAO vartotojai 2025 m. sumokėjo apie 6,1 mlrd. USD mokesčių už paslaugas.

Šias DAO teisines struktūras steigia daugiausia už ES ribų: 30 proc. jų registruotos Kaimanų Salose, 17 proc. – Šveicarijoje, 14 proc. – JAV. ES valstybėse jų įsteigta tik 3 proc., Lietuvoje – nė vienos.

Iššūkis

DAO registracijos vieta nebūtinai sutampa su vieta, kurioje kuriama nauda valstybei. Darbo vietos, mokesčiai ir kompetencijos dažnai atsiranda ne pačioje DAO, o su ja susijusiose operacinėse įmonėse ir paslaugų teikėjuose. Pavyzdžiui, vienos didžiausių DAO – „Aave“ – pajamos 2025 m. siekė apie 152 mln. USD, tačiau mokesčius valstybei moka tik jos operacinė įmonė Jungtinėje Karalystėje.

Lietuvoje iki šiol nėra įvertinta, kokias galimybes DAO gali suteikti Lietuvai ir kokias rizikas jos gali kelti:

• ar DAO veikla gali kurti realią ekonominę ir reputacinę naudą šaliai?
• kokių rizikų gali kelti DAO veikla (pvz., pinigų plovimo ar žalos šalies reputacijai) ir kaip jas suvaldyti?
• ar ir kokiomis sąlygomis DAO gali veikti Lietuvoje ir kodėl DAO steigėjai renkasi užsienio jurisdikcijas?
• ar šiai naudai pasiekti ir rizikoms suvaldyti reikalingi teisinės, mokestinės ir reguliacinės aplinkos pokyčiai, ir kurie iš jų galimi ES teisės (MiCA, AMLR, DAC8) nustatytose ribose?

Goal

Projekto tikslas – įvertinti, kokią naudą ir kokias rizikas pelno siekiančios DAO gali sukurti Lietuvai – tiek tiesiogiai (pvz., darbo vietos, mokesčiai), tiek netiesiogiai (pvz., kompetencijos, šalies reputacija), ir, jei reikia, pateikti rekomendacijas teisinio reguliavimo tobulinimui.

Project files

Participants

2026/27

Giedrė Gižaitė

2026/27

Jokūbas Meidus